Tai - viena iš priežasčių, dėl kurių jaunimo kūrybingumą uostamiestyje imamasi skatinti, rimtai kalbant, jau instituciniu lygiu.
Klaipėdiečiai ir į parodos atidarymą rinkosi negausiai, tačiau iki kovo 13-osios visi neabejingi kūrybinių jėgų bruzdėjimui turi puikią galimybę savo akimis pamatyti, kas turima galvoje kalbant apie jaunąją Lietuvos tapybą, ir, menotyrininko Igno Kazakevičiaus žodžiais tariant, meninio "eurostandarto" apraiškas nacionalinėje plotmėje.
Jauniems lietuvių menininkams sąlygos domėtis ir pažinti - puikios, tačiau galimybės išreikšti save - labai skurdžios. Baigus dailės akademiją įsitvirtinti gana aršioje meno rinkoje, kuri Lietuvoje dar ir nėra išplėtota, yra sudėtinga Julija PETKEVIČIENĖ, menotyrininkė |
"Tai - po dešimtmečio ar net dvidešimtmečio atsiradusi kylanti jaunųjų tapytojų karta, su kuria neišvengiamai turės dirbti visos šalies galerijos - kitų tiesiog nėra. Po šio sluoksnio nieko tokio, ką tiktų vadinti bendrąja tendencija, gali ilgai neatsirasti", - mano KKKC vadovas.
Skatina jaunuosius
"Jaunojo tapytojo prizo" sumanytoja menotyrininkė Julija Petkevičienė į parodą, kuri iš Klaipėdos keliaus į Ukrainą, sudėjo tai, kas, jos nuomone, garantuoja maksimaliai platų menininkų kūrybos pristatymo kontekstą.
"Kadangi esu projekto kuratorė, visos paraiškos pereina per mano rankas. Šiai parodai atrinkau ir kelis į finalininkų dešimtuką nepatekusių dailininkų darbus", - sakė ji.
Dėl "Jaunojo tapytojo prizo" gali varžytis visų sričių menininkai, jau įgiję meninį išsilavinimą ar besimokantys. Amžiaus riba - iki 30-ies: anot rengėjų, labiausiai palaikymo reikalinga ir labiausiai pažeidžiama kūrėjų grandis.
Vienuolika vardų pristatanti paroda išėjo gyva, dinamiška ir pulsuojanti aktualijomis, mat ne vienas jos dalyvis akcentuoja idėjas ir įkvėpimą semiantis iš kasdienybės. Šių dienų menininkai neatsiriboja nuo banalumo rutinos - spalvoto žiniasklaidos kičo ir primityvių skandalų. Atvirkščiai - smalsiai stebi karnavalą, o tuomet preparuoja realybę, suteikdami situacijoms kitokią prasmę, ilgam sulaikančią prie paveikslų.
Įkvepia televizija
Viena ryškiausių savo kartos atstovių, "Jaunojo tapytojo prizo-2010" laimėtoja Jolanta Kyzikaitė - kilusi iš Kauno, baigusi tapybos bakalauro ir magistro studijas - prisipažįsta kurį laiką skyrusi pertraukai menininkės karjeroje.
"Buvo visokių minčių, net ir pamąstymų dirbti kokiame biure. Bet galiausiai nusprendžiau, kad geriau jau darysiu tai, ką moku šimtu procentų", - sakė ji.
Tapytoja - viena iš tų, kuriuos inspiruoja gyvenimo situacijos. "Viskas natūralu - juk įsijungęs televizorių girdi tik bloga, nieko gero paprasčiausiai nesakoma", - juokiasi menininkė, darbuose analizavusi įvairiausias istorijas - nuo dviprasmiškai pagarsėjusio "Gender Loops" projekto pasakos apie du princus, skirtos supažindinti darželinukus su lytinės orientacijos įvairove, iki pedofilijos problemos.
Jai antrino ir Adomas Danusevičius. Parodoje eksponuojamame jo darbų cikle "Karminas" - dviprasmiškos situacijos iš karinės medicinos apžiūros.
"Man svarbu individas, kaip jis jaučiasi visuomenėje, ko visuomenė iš jo tikisi. Šiame cikle nagrinėju seksualinę tapatybę. Pasirinkau kariuomenę kaip sumažintą visuomenės modelį: tai konservatyvi sistema, turinti griežtas taisykles; vienalytė erdvė, kurioje neišvengiamai prasiveržia užspaustas seksualumas.
Karmininė spalva simbolizuoja meilę, aistrą, kraują, o patys šios spalvos dažai gaminami iš vabzdžių, kurie tam tikromis aplinkybėmis, lemiančiomis jų išlikimą, gali keisti lytį", - sakė vilnietis tapybos magistras.
Palanku, bet ne visai
Studentą įsivaizduoju kaip šunį, bėgantį šalia autostrados: jis gali prisėsti atsikvėpti, stabtelėti apžiūrėti tai, kas krito į akį, ir toliau leistis į kelionę. Kai po studijų patenki į konkurencijos autostradą, čia tave stabtelėjusį paprasčiausiai pervažiuos Ignas KAZAKEVIČIUS, KKKC direktorius |
"Mūsų jaunas kūrėjas gyvena palankiomis sąlygomis - turime daug literatūros, daug informacijos prieinama internetu; jaunimas aktyvus, besidomintis, todėl išskirti jį iš bendro Europos konteksto nedrįstu, nes tendencijos panašios. Ryškėja tapybos konceptualumas - kiekvienas darbas apgalvotas, kalbantis, turintis savo raišką", - situaciją apibūdino J. Petkevičienė.
Nors sąlygos domėtis ir pažinti - puikios, džiaugtis jaunųjų dailininkų galimybėmis išreikšti save būtų per anksti. "Šios - labai skurdžios. Baigus dailės akademiją įsitvirtinti gana aršioje meno rinkoje, kuri Lietuvoje dar ir nėra išplėtota, yra sudėtinga. Sunkiai įveikiamu uždaviniu tampa kad ir personalinė paroda. Mūsų projekto tikslas ir yra kuo plačiau, kuo visapusiškiau pristatyti jaunuosius šalies kūrėjus", - pasakojo menotyrininkė.
2009-aisiais įvykęs pirmasis konkursas, jos teigimu, lūkesčius pateisino šimtu procentų: jaunieji menininkai, kurie dalyvavo pirmajame projekte, susilaukė ir kolekcininkų susidomėjimo, ir kuratorių kvietimų dalyvauti parodose, papildė savo kūrybines biografijas ir tapo prieinamesni auditorijai.
Tačiau pajūrio vėjai konkurso nepasiekia - anot J. Petkevičienės, konkursas jaučia klaipėdiečių paraiškų stygių, nepaisant motyvuojančių apdovanojimų - be galimybės dalyvauti projekto parodose, pagrindinio prizo laimėtojas gauna 7000 litų ir trijų mėnesių meno rezidenciją Austrijoje.
Nauja galerija
Jaunosios kuriančios Klaipėdos aktyvumą siekiantis paskatinti KKKC jai jau perleido savo mažąją galeriją Menų kieme. Anot KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, pasirašius sutartį su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedra, čia vyksta individualaus darbo valandos.
"Studijų metų jaunimas gauna akademinį parengimą, mokosi dailės normų, o mes savo ruožtu norime jiems suteikti žinių apie meno vadybą, strategiją, komunikaciją, išmokyti, kaip save pristatyti, pasiruošti "portfolio", kaip būti įdomiam publikai, kolekcininkams, galų gale - patiems sau, įsitikinti, ar jie nori būti menininkais, nes šis tapsmas susideda iš daugelio dalių, - sumanymą komentavo I. Kazakevičius.
- Norime patikėti jiems patiems kuruoti parodas, paskatinti stebėti meno tendencijas, jų ištakas ir įtakas. Šitoks rinkodaros pradžiamokslis studentams yra pravartus. Studentą įsivaizduoju kaip šunį, bėgantį šalia autostrados: jis gali prisėsti atsikvėpti, stabtelėti apžiūrėti tai, kas krito į akį, ir toliau leistis į kelionę. Kai po studijų patenki į konkurencijos autostradą, čia tave stabtelėjusį paprasčiausiai pervažiuos."
Ši metafora įkvėpė ir būsimą pavadinimą - "Plastmasinio šuns galerija". Dabar svarbiausia - pagaminti jos simbolį. Tuo metu darbas naujoje erdvėje jau verda ir, viliasi KKKC vadovai, ilgainiui taps dar aktyvesnis ir aprėpiantis daugiau sričių. Čia, sakė I. Kazakevičius, bus eksperimentų baras, o Parodų rūmuose kaimynystėje tiek publika, tiek patys jaunieji menininkai galės pamatyti jau išbaigtus kūrinius.
Į bendrą procesą įsilies ir KKKC reziduojantys menininkai, kurie su klaipėdiečiais dalysis tarptautine patirtimi. Beje, į tarptautinius mainus bus orientuojamas ir pradedamas KKKC bendradarbiavimas su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedra.
Kol augančios pajėgos telkiamos bendram Klaipėdos meno stiprinimui, labiau patyrusieji jau eksportuojami užsienin - šią savaitę uostamiesčio kūrybinė grupė "T.E.M.A", įsikūrusi "fanerkėje", sulaukusi KKKC paramos, vieši meno mugėje "Supermarket" Stokholme (Švedija).
Klaipėdiečiai pristatys savo darbą, specialiai sukurtą šiai progai, ir megs kontaktus su kolegomis iš užsienio - į mugę suvažiuoja asociacijos tipo menininkų organizacijos iš Centrinės bei Vakarų Europos, Skandinavijos.
Rašyti komentarą