Jūratė Statkutė de Rosales: "Lietuviai ilgą laiką tikėjo melu apie savo kilmę"

J. Statkutė de Rosales gimė 1929 metais Kaune, inteligentų šeimoje. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus. 1950 metais apsigyveno Venesueloje. Nuo 1985 metų yra Venesuelos didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo "Zeta" vyriausioji redaktorė. Apdovanota aukščiausiais Venesuelos ir Karakaso ordinais, o 1996 metais - ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Naujos įžvalgos apie baltų kilmę

2011 metais Vilniuje pristačiusi pirmąją knygos "Europos šaknys ir mes, lietuviai" dalį J. Statkutė de Rosales buvo apšaukta pseudoistorike. Jos naujos įžvalgos apie baltų praeitį sukėlė prieštaringų minčių istorikams ir archeologams.

"Baltai buvo pirmosios tikros kultūros pirmieji Europos globalizatoriai. Šiuo metu išgyvename tam tikrą priešingą globalizaciją ir mūsų atsparos taškas yra tos senosios šaknys. Maždaug pusantro tūkstančio metų prieš Kristų pirmieji žygiai apėmė Šiaurės Vokietiją, ir ten buvo mūsų karaliai", - rašė autorė. Anot jos, vokiečiai tai žinojo, tačiau tokia tiesa jiems nepatiko ir nebuvo naudinga, taigi daug dalykų buvo nutylėta arba tyčia išversti priešingai.

"Europos šaknys ir mes, lietuviai" sulaukė didelio įvairaus amžiaus skaitytojų dėmesio. Knyga baigėsi šeštu skyriumi, taigi šių metų rugpjūčio 29 d. išleista antra jos dalis. Artimiausiu metu knygą taip pat ketiname leisti prancūzų ir ispanų kalbomis. J. Statkutė de Rosales savo knygos pristatymo metu Klaipėdoje teigė: "Žmogus, nežinantis savo istorijos ir tikrų šaknų, nežino nieko, o lietuviai ilgą laiką tikėjo melu apie savo kilmę. Aš nieko neišsigalvojau, o suradau tai, kas jau seniai buvo."

Knyga parašyta remiantis Karakaso retų knygų bibliotekoje autorės studijuotais dokumentais, retomis knygomis iš Amerikos ir Europos.

Drąsi tyrinėtoja atskleidė tiesą

Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus pristatė savo kurtą ir režisuotą filmą apie Jūratę Statkutę de Rosales kaip lietuvių kultūros puoselėtoją bei jos nueitą kelią rašant knygą "Europos šaknys ir mes, lietuviai".

"Šis filmas yra apie drąsią tyrinėtoją, nuplėšusią paslapties šydą nuo baltų genčių istorijos", - pristatė S. Petkus.

Iš pradžių norėta filmuoti tik reportažą televizijos laidai, tačiau po J. Statkutės de Rosales gyvenimo filmavimų Venesueloje buvo parengtas valandos trukmės dokumentinis filmas. Filmo kūrėjo teigimu, buvo neįmanoma nefiksuoti tokių unikalių tyrinėtojos gyvenimo akimirkų. Juk visi penki jos sūnūs kalba lietuviškai, namuose kepama lietuviška kiaušinienė ir bulviniai blynai. Venesueloje turinti didžiulį autoritetą moteris tuo pat metu yra pasišventusi lietuvių kultūrai, Lietuvos istorijos tyrinėjimams.

Pristatyme dalyvavęs ilgametis Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus sakė norįs, kad šį filmą pamatytų kuo daugiau jaunimo ir atrastų naujų dalykų. Juk istorijos galima mokytis ne tik iš vadovėlių.