Mažas muziejus turi ir sveikų ambicijų, ir perspektyvų

Mažas muziejus turi ir sveikų ambicijų, ir perspektyvų

"Jeigu ekspedicijos metu vienas kaimo žmogus dovanoja archajišką žemės padargą, bemat tuo užsikrečia ir jo kaimynai, tempia rakandus, jiems iki šiol atrodžiusius beverčiais" - sakė Gargždų krašto muziejaus muziejininkai-istorikai Marius Mockus ir Ernestas Derkintis, entuziastingai ieškantys vienos seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuriai per pusaštunto šimto metų, istorijos pėdsakų.

"Kretingiškiai turi muziejaus tradicijas nuo tarpukario laikų, o mūsiškis buvo atidarytas 2005 metais, ir atsiveria vis naujos perspektyvos", - sakė muziejaus fondų saugotojas E. Derkintis, pats užaugęs Gargžduose.

Mintis Minijos parke įkurti nedidelį krašto muziejų vietoje sovietmečiu čia buvusios muzikos mokyklos visgi subrendo. Dar anksčiau šioje teritorijoje buvo Renė ir Krasickų giminės dvaro, ėjusio iš rankų į rankas, pastatų kompleksas, per II pasaulinį karą visiškai sunaikintas, ir tarpukariu ši erdvė buvo sklypais išdalinta žmonėms.

Iki tol istorinės vertybės buvo saugomos Gargždų kultūros centre - žmonių sunešti kryžiai, seni verpimo rateliai, mediniai žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo įrankiai. Tautodailininkas Gediminas Stasys Rudys reliktų buvo prikaupęs daugiausiai, ir pirmieji eksponatai atėjo iš jo rankų.

Nuo tada kraštiečiams buvo skiepijama mintis: jeigu turite ką nors seno, neskubėkite išmesti. Buvo rengiamos ekspedicijos po aplinkines vietoves, renkama etnografinė medžiaga, ir šiandien atsiranda vietinių altruistų, atsisveikinančių su senienomis.

Šiuo metu sukaupta apie 2 tūkstančius eksponatų: nuotraukų, dokumentų, vertingesnių tarpukario leidinių, kelios bažnytinės knygos, maldaknygės iš XIX amžiaus. Fonduose yra medžiagos ir apie knygnešystę.

Likę keli senieji pastatai

"Vaikai muziejuje sužino tai, ko neišgirsta per istorijos pamokas. Tačiau mes ne tik čia rengiame edukacinius projektus - einame ir į mokyklas, nes mokytojams taip patogiau negu vežti vaikus į Klaipėdą", - sakė M. Mockus.

"Užklystantys žmonės mielai dalinasi informacija. Kasmet iš tolimų šalių atvyksta po žmogų ar kelis, ieškančių savo giminės šaknų. Paskutinį kartą lankėsi žydų kilmės vyriškis, karo metu pasitraukęs į Australiją, medienos pirklių palikuonis, kurio seneliai gyveno netoli sinagogos. Jo mama buvo išsivežusi nuotraukų albumą, o mes radome planus su senųjų gatvių pavadinimais, ir, žinoma, jam brangių ieškomų buvusių namų pamatus", - sakė muziejininkai.

Seniausieji Gargžduose išlikę pastatai - XIX a. bažnyčios varpinė ir Renė koplyčia, bei dvaro arklidės, kuriose dabar įrengta kavinė. Gargždai buvo medinis miestelis, patyrė nemažai gaisrų, ir II pasaulinio karo metu supleškėjo vokiečių padegta bažnyčia, o iš akmenų mūryta varpinė išliko. Iš paveldo dar yra likusios senosios kapinės, kuriose laidota nuo 1830 metų, jų vartai, ir žydų kapinės su antkapiais - nuo senesnių laikų, iki holokausto. Žydų tradicija yra padėti akmenuką ant antkapio, tad iš to, jog akmenukų yra, matyti, kad kapinės yra lankomos. Nebeliko evangelikų liuteronų bažnyčios nei jokių žinių apie šią bendruomenę; tikimasi jų aptikti ateityje.

"Tai, kad Gargždai buvo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienis, įkvepia ieškoti apie tai daugiau liudijančių dokumentų ir eksponatų. Yra išlikusių fotografijų apie čionykštę prekybą, žinoma, jog Minijos upe buvo plukdomi sieliai į Žemaitiją", - sakė muziejininkai, kurie dėl svarbių dokumentų paieškos važiuoja raustis Vilniaus muziejų archyvuose.

ATKIMS. "Kada nors instrumentų derintojas gal prakalbins mūsų senąjį pianiną", - viliasi muziejaus darbuotojas Marius Mockus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.


Iš dievdirbio anūkės rankų...

Gargždų krašto muziejuje nuolat vyksta kultūriniai renginiai, ir tuomet, kai lankėmės, buvo surengta tautodailininkų paroda Kalėdų tema.

"Vienas įspūdingiausių ir retų reliktų yra medinis rankų darbo kryžius, nutapytas polichromija. Tokių kiti muziejai turi daugiau sukaupę, o mes turime tik šitą. Jį mums perdavė moteris iš Kalniškės kaimo, dievadirbio Jono Jucio vaikaitė. Kryžių visuomenė galėjo pamatyti parodoje "Nukryžiuotasis" drauge su pasiskolintais kryžiais iš kitų Lietuvos muziejų. Mes kaupiame informaciją apie žmogaus atsineštą eksponatą, užrašome pasakojimus apie kūrinio autorių", - sakė E. Derkintis.

Iš saugyklų eksponatai ištraukiami eksponuoti priklausomai nuo to, kokia istorinė data ar įvykis minimas. Saugyklų eksponatų restauravimas atsieitų labai brangiai, reikia parengti projektus, tačiau jiems sudaromos optimalios laikymo sąlygos, iki ateis restauravimui palankus laikas.

Muziejuje stovi senas vokiškas pianinas, menantis ir geresnius laikus, kuriuo vaikai tarpukariu skambino Gargždų muzikos mokykloje. Jį istorikams atvežė žmogus, radęs pas kaimyną stovintį ant lauko, talžomą liūčių ir krušos.

Viena ekspozicijos salių yra skirta abiejų pasaulinių karų dokumentams ir fotografijoms, okupacijos laikotarpiui, liudijantiems, kaip smarkiai per abu karus buvo sugriauti Gargždai. Stebėtinai greitai miestas buvo atstatytas po I pasaulinio karo. Vienas žmogus, kai po karo vokiečiai atsitraukė, sugriautame pastate atrado Hitlerio plakatą, pasidėjo palėpėje, ir visus 70 metų niekam nerodė, nes įkliuvęs su šiuo plakatu būtų smarkiai nukentėjęs. Ir tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atidavė plakatą muziejui.

Deja, tik stenduose galima pamatyti Gargždų pinigų lobio fotografijas, o pinigai dabar yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuosavybė. Kitas panašus įvairių monetų radinys pateko į Kretingos muziejų.

1937 metais pirmąjį pinigų lobį atrado gargždiškis S. Leonauskas, kasdamas bulvių rūsį - jaučio ragą su 202 monetomis: šeštokais, ortais, grašiais, erėmis.

"Norėtume atnaujinti ekspoziciją, tačiau dėl ekonominės situacijos visiškai neaišku, koks bus finansavimas. Mūsų muziejaus filialas - Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje - yra parengęs projektą kartu su Liepojos (Latvija) muziejumi - surengti kilnojamąją parodą abiejose šalyse. Laimėjome projektą, kuris pristatytų Gargždų žydų kultūros istoriją, svarbus akcentas bus edukaciniai užsiėmimai su vaikais", - pasakojo E. Derkintis.

Kiti Gargždų krašto muziejaus filialai - I. Simonaitytės memorialinis muziejus, Agluonėnų etnografinė sodyba bei Jono Gižo etnografinė žvejo sodyba - taip pat turi puikių sumanymų.

LIUDININKAI. Vietos kraštotyrininkų surinktuose dokumentuose - skaudi per abu karus itin nukentėjusio Gargždų miesto istorija.
Sidebar placeholder