Nėra abejonės, tarptautinė šiuolaikinio meno paroda "Nepakeliama realybė" yra įdomiausia ir kontroversiškiausia metų paroda, atspindinti ekstremalias kūrėjų būkles ir santykį su savitai suvoktu supančiu pasauliu.
Paroda atidaryta Klaipėdos dailės parodų rūmuose. Joje Kauno galerija "Meno parkas" pristato penkiasdešimties įdomiausių Europos šalių menininkų darbus. Parodos idėja jos rengėjai pasiskolino iš slovėnų filosofo ir rašytojo S. Žičeko. Anot jo, "nepakeliama realybė" reflektuoja šiandienos skilinėjantį santykį tarp realaus ir nerealaus. Parodoje kvestionuojamas santykis tarp šių dviejų kategorijų, siekiama atskleisti ne savąjį "aš", o žeidžiantį susidūrimą su nepakeliama realybe - virtusia nerealia. Reliatyvumo epochoje netenkama tiesos matmens, iškyla indentiteto problema, nykstantis autentiškumas atsiliepia ir kasdienėje patirtyje".
Projekte dalyvauja pusė lietuvių menininkų, pusė - iš Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Norvegijos, Olandijos, Airijos, Anglijos ir Vokietijos. Tarp jų ir italė architektė Lorenca Luči Bazili (Lorenza Lucchi Basili), 2003 metais Venecijos bienalėje atstovavusi savo šalį, - savo fotografijomis ji perkonstruoja erdvę, utilitarinį ir gigantišką urbanistinį darinį paversdama estetizmo grynuoliu. Architektė taip pat naudoja garsinius vibracijų, melodijų įrašus. Tautvydo Povilionio "Nepakeliamos mintys" sūkuriuoja milžiniškoje lempoje, kurioje pilna mažų lempučių, nelyg minčių embrionų, kurie ne visi gyvi ir švyti. Parodoje eksponuojami daiktai, praradę įprastinę savo paskirtį, erdvėje transfomavęsi ir virtę meno objektais. Čia yra ir videomedžiagos; štai Patricijos Gilytės nufilmuotas performensas "Prieš akis - iš nugaros" asociuojasi su skausmingu kūno ir sielos virsmu bei metamorfozėmis.
"Yra pakankamai įdomių darbų, eksperimentų. Jeigu sektume pažįstamų parodoje dalyvaujančių septyneto mūsų tapytojų kūrybą, galėtume vertinti, kaip jie prisitaikė prie parodos koncepsijos, - sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius. - Sakykim, Arūnas Vaitkūnas instaliacijoje ("Sunki plokštuma. Pabučiuok Rafaeliui į burną") raišioja lentgalius moteriškom kojinėm, naudoja gamtines medžiagas. Stebint visą parodą, man peršasi mintis, jog šiems didelių apimčių, intriguojantiems darbams netrūksta "skonio", bet trūksta kvapo arba "vinies", tai yra, iki galo į viena sukoncentruotos minties, nurodančios, kas darbuose galėtų mus patraukti. Žodžiu, pasigendu "džiazo".
Dabartinė kūrybos tendencija, pasak menotyrininko, kiekvienam žmogui leidžia būti menininku. "Aukštos kokybės skaitmeninė spauda leidžia žmogui buto interjere susidėlioti daiktus, ir fotografuot išskirtinėse erdvėse, pasitelkus fantaziją, pasineriant į meditacijas bei prisiminimus. Galbūt kažkas išardo savo dieduko trobą, kambaryje suformuoja skruzdėlyną, ant lango įspaudžia rašmenis, - ir tai jau kūrinys, vos ne "fluxus" menas... Bet tokiai tendencijai labai svarbu idėjos pateikimas; tai, kas mus priverstų išgyventi meno kūrinį. Manau, ši paroda labai taikliai atskleidžia tas dabartines tendencijas, kai meno šakos sintezuojasi, bet sykiu ir praranda labai daug gyvybingumo", - pastebėjo I. Kazakevičius.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą