Šią savaitę žibintus - tradicinį vokišką šventės akcentą - gamino Andrejaus Rubliovo pagrindinės mokyklos pradinukai, o kitą savaitę ateis Simono Dacho progimnazijos auklėtinių eilė. Šiemet kūrybinė užduotis - ekologiška: jaunieji dizaineriai žibintus meistrauja iš įvairių buitinių atliekų.
Anot Klaipėdos Simono Dacho namų kultūros vadybininkės Rasos Miuller, kuriai dirbtuvėse talkina ir Jaunimo skatinimo bendrijos Liubekas-Klaipėda narė Jurgita Kulevičienė, įstaiga šv. Martyno šventę rengia jau trečius metus iš eilės.
Be žibintų, kurie simbolizuoja su šio šventojo asmenybe siejamą gėrį ir širdies šilumą, tradiciškai ruošiamos ir tradicinių vokiškų dainų programos, o šventės dieną vyks eisena per senamiestį, bus suruoštos proginės vaišės vaikams: bendrijos Liubekas-Klaipėda verdamas punšas, kepiniai ir kiti gardėsiai. Šiųmetį projektą finansuoja Vokietijos vidaus reikalų ministerija.
Šventasis Martynas - IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, būdamas kareiviu, atiduoda elgetai savo apsiaustą.
Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. Pavyzdžiui, XVI a. karčemininkai per šv. Martyną turėdavo sumokėti feodalinių valdų administracijai karčemos laikymo mokestį. XVII a. palivarkai būdavo išnuomojami nuo šv. Martyno iki kitų metų tos pačios dienos.
Dar XX a. Klaipėdos krašte per šv. Martyną baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Šią dieną su samdiniais būdavo atsiskaitoma ir kitur, pavyzdžiui, Austrijoje, kur tą dieną baigdavosi ir gyvulių ganymas ganyklose.
Vokietijoje šią dieną prasidėdavo gyvulių skerdimas, trukdavęs visą mėnesį. Manp,a, kad šiuo laikotarpiu gyvuliai buvo skerdžiami ir kitur, nes, pavyzdžiui, Suomijoje gyvuoja paprotys šv. Martyno dieną kepti riebius kraujinius kruopų vėdarus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą