Paveldo sergėtojai
Projektas skirtas Šventosios miestelio tapatybės saugojimui, jos labai turtingo ir reikšmingo Lietuvai kultūrinio istorinio paveldo sklaidai. Projekto organizatoriai - Šventojoje gyvenantys ir dirbantys menininkai A. Bukauskienė ir P. Baronas džiaugėsi turintys fantastišką pagalbininką - kuršių palikuonį Mikelį Balčių, visą gyvenimą tyrinėjantį Šventosios archeologiją, paveldą ir pateikiantį savo naujausius atradimus, kurie labai praverčia kasmet organizuojamuose pleneruose-simpoziumuose.
GRAFIKA. Klaipėdietės grafikės Vaidės Gaudiešiūtės "Sumadėjimas".
"Kviečiame dalyvauti neabejingus šiai vietovei menininkus, kurių per visus devynerius metus susidarytų apie 60, ir kai kurie jau yra dalyvavę po kelis kartus. Kasmet M. Balčius pasiūlo naują temą: pradėję pažintį nuo seniausių laikų, archeologinių R. Rimantienės kasinėjimų, didelį dėmesį skyrėme kuršių palikimui, liuteronų bendruomenei, šventusiai 450 metų sukaktį, seniausiai šiame krašte jų bažnyčiai, beje, jau šiais metais švęsiančiai 190 metų. Pažymėjom Durbės mūšio 750-metį, taip reikšmingą mūsų krašto istorijai. 2013 metais buvo daug reikšmingų datų Palangai, todėl 2012 metais savo veiklą bei kūrybą skyrėme žymioms Palangos istorijos datoms ir asmenybėms, taip prisijungdami prie 2013 metų Kultūros sostinės projekto. Jame dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, todėl projektas tapo tarptautiniu", - sakė Audronė.
Sukaupta daug etnokultūrinės, istorinės medžiagos apie Šventąją audiovizualinėse, skaitmeninėse laikmenose. Projekto iniciatoriai kviečia apsilankyti projekto tinklaraštyje "Šventosios ženklai".
Pradėta kaupti Šventosios dailės kolekcija, kurios dalis dabar pristatoma parodoje. Kasmet pavyko išleisti plenerų katalogus.
ŽEMĖLAPIS. Juliaus ir Petro Baronų sukurta "Miestelio istorija ženkluose Šventosios upe".
Apie virsmus
"Vasaromis kviečiame menininkus, jeigu plenerams skiriama daugiau pinigų, turime galimybę pasikviesti didesnį jų būrį iš visos Lietuvos. Mes su Petru esame šventojiškiai, "dūšią" pardavę savo miestui", - sakė mokytoja, tekstilininkė A. Bukauskienė.
P. Baronas su sūnumi Juliumi, architektu, sukūrė Šventosios viziją; kaip ją mato akims slystant upės vingiu. Jeigu pagal parodoje esantį modelį būtų sutvarkytas miestas, turistams ir piligrimams būtų kur akį paganyti, paplaukioti baidarėmis. Be abejonės, skulptoriaus sukurtos skulptūros papuoštų Šventąją ir savitai pasakotų jos istoriją.
"Šią skulptūrą ir pavadinau "Istorijos virsmai", vienas istorinis reliktas išnyksta, ateina kiti, iš amžių gilumos - į ateitį", - sakė P. Baronas, kurio darbą parodos lankytojai norėtų matyti stovintį kur nors viduryje uosto. Sakė, kad jam brangi visa Šventosios istorija, kuršiško krašto žmonių gyvensena.
PUODYNĖ. Aldonos Jakubauskienės sukurti "Praeities pėdsakai".
Ramūnas Dagys atvažiavo į plenerą net iš Radviliškio, ir nutapė šviesų uostą. Jis sakė: "Jūs mane pleneruose "atidarėt". Po to išsyk jis surengė savo parodą Briuselyje, įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Tokių atverčių yra daug.
"Mes kviečiame ne pušeles ir ne jūrą piešti. Vieną kartą pasijuokimui pasirinkome temą "Pušelė prie jūros", bendravome su poilsiautojais, šie smalsavo, kaip mes dirbame. Bet tais metais kaip tik sudegė Neringos miškas, ir kai pamatėme pajuodusias pušeles, oi, kaip nebejuokinga pasidarė, širdį vėrė. O kompoziciją padarėme "kreizinę", - pasakojo menininkai.
Pamato rūką - jį piešia, Mikelis parodo autentiškus krosnies koklius - jų atspaudus daro dailininkai. Klaipėdietė Saulė Želnytė toliau vysto tą koklių temą. Pokalbininkai sakė, kad pasitaiko ir bohemiškų polinkių kūrėjų, tačiau minėtasis Ramūnas atvažiuoja, per kelias dienas po 10-12 darbų sukuria, ir, kaip juokiasi plenero rengėjai, išvažiuoja "ištinusia" galva, kartais sunku ir susišnekėti, taip žmogus skuba aprėpti Šventosios panoramą, nuolat besikeičiantį dangų.
"Dalyvaudamas plenere menininkas pabėga nuo naminių buities rūpesčių, gali sau leisti atsiduoti vien kūrybai. Nuolat vyksta sielų mainai, diskusijos. Kažin ar turėtume tiek minčių ir idėjų, jeigu ne Mikelis Balčius. Kasmet jis papasakoja ką nors nauja, įjungia savo kompiuterį - ir tema yra. Va, tik prieš keletą savaičių jūra išplovė akmens amžiaus dirvožemį kopose, kur buvo Elija. Rasta viduramžių statinės liekanų. Ir tas žmogus mums iš karto kokį kabliuką duoda", - sakė Audronė. Paruošti lauko plakatai, kad su krašto paveldu susipažintų poilsiautojai.
ŠVENTOJI. Petro Barono "Šventoji Elija".
A. Bukauskienė sukūrė kompoziciją apie Šventojoje gyvenusias šeimas:
"Šventojoje dar yra išlikę senųjų gyventojų pavardžių: Balčių daug, vienas senuko sūnus liko vienoje sodyboje, kitas, Martinas, pasistatė kitą, ir ta sodyba gauna jo vardą. Arba yra Dejų gentis, beje, ir veidai jų visų panašūs, yra Sprogiai ir keletas jų sodybų. Mes jas fotografavome. Mikelis man rodė kopą, po kuria, anot jo, yra užpustytas namas. Tai be galo įdomūs dalykai, reikėtų juos iškelti, parodyti, vietoje kokios "Paršelio" sodybos derėtų duoti jos buvusio šeimininko vardą", - sakė Audronė, pasipuošusi sege su kuršių simbolika, o ponas Petras nešioja ant kaklo žalvarinę briedžio galvą.
"Šventoji turi du upės krantus, ir yra dešinės ir kairės pusės istorija su daugybe įvykių. Tad skulptūra išėjo tarsi apibendrinta vizija", - apie ramybės sklidiną kūrinį pasakojo P. Baronas. Šis skulptorius parodoje pateikė ir savo darbo medalių, viename jų rangosi upė lyg žaltys, kol įteka į jūrą. Medaliuose nestinga poezijos ir simbolikos. Dešiniajame upės krante yra buvusios 5 evangelikų liuteronų bažnyčios, iš jų liko tik viena, užtat medaliuose įamžintos visos. Ir - runos, nes seniau kuršiai jas naudojo vietoje raidžių, įrėždavo kaip ženklą. Beje, Šventojoje yra iš medžio P. Barono pastatytas paminklas bažnyčiai, kuriam pamatą iš akmenų sumūrijo evangelikai liuteronai su kunigu.
Klaipėdietės Vaidės Gaudiešiūtės grafika - nuotabi, kruopščiai su smulkiausiomis detalėmis pavaizduota kuršių būtis ir buitis. Menininkė, dirbanti Prano Domšaičio galerijoje, dalyvauja kūrybos procese nuo pat pirmojo plenero. Pokalbininkai ją vadina "Šventosios fane".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą