Parodos
Klaipėdos Apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos Muzikos skyriuje, prieš jam išsikeliant į buvusią Periodikos skaityklą Herkaus Manto gatvėje, o buvusias patalpas paliekant apskričiai, įvyko jau 33-ioji tarptautinio akvarelės plenero darbų paroda.
Atidarymo metu koncertavo Rūta Agafonovienė (sopranas), Skaistė Žilinskaitė (smuikas), Vytautas Kliukinskas (bosas - baritonas) ir Tamara Prokopovič (fortepijonas). Egzotikos renginiui suteikė choreografės E. Bungardienės šokėjos Karolina Knėpaitė ir Marina Piščik, atlikusios italų ir arabų šokius.
Aštuoni vilkai - vieną bitę...
Plenero kuratorė Renatė Lūšis svečius iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos priėmė A. Brako meno mokykloje. Tad susirinkę dailininkai į savo akvareles įliejo ir legendinio Rumpiškės dvaro parko dvasios.
"Šiemet plenere dalyvavo aštuoniolika autorių iš 'f5vairių pasviečių, ir pusė jų drauge liejo vieną koliažą, nebijodami užtept teptuku, ką kitas yra padaręs, ir taškytis spalvomis. Buvo labai smagu ir šlapia! Sukurti bendrą darbą buvo senų bičiulių iš Norvegijos, atvykstančių pas mus jau šeštus metus, idėja", - sakė dailininkė R. Lūšis.
Pastebėdama, jog viena įdomiausių akvarelininkių, Irina Novokreščionova, gyvenanti Švedijoje bei ten organizuojanti menininkų simpoziumus, "viena koja" visada yra mūsų Baltijos pusėje.
Ir šįsyk jos akvarelės pasižymėjo giliu dramatizmu, turtingu koloritu. Plenerams niekada neapibrėžiama tematika, nes dailininkų fantazijos nepažabosi, tačiau pajūrio gamta, marios ir Neringos kopos vis tiek persmelkia visų dalyvių pajautas ir mintis.
Beje, praėjusiais metais akvarelininkai daugiau dėmesio skyrė meno terapijos propagavimui. "Aš pati nuolat lieju portretus, o tas žanras tampa retu. Nėra paprasta pagauti portretuojamojo panašumą ir perteikti įspūdį ir tik jam būdingą nuotaiką", - sakė R. Lūšis.
Ugnis rūke
Menotyrininkas Petras Šmitas, aptardamas parodą, pažymėjo, jog akvarelės technika - kaprizinga, reikalaujanti pasiruošimo, ir spontaniška, nes autorius, baigdamas darbą, beveik negali jo taisyti. Menotyrininkas 'f7įkart išskyrė dviejų klaipėdiečių autorių, Vladimiro Sušilovo ir Jolantos Vitkutės, darbus, esą jie daugiasluoksniai, realistiški ir kartu emocingi bei turintys išliekamąją vertę.
"Šiaip daugiausia aliejiniais dažais tapau portretus, o akvarelė suteikia dar daugiau saviraiškos galimybių. Ji gali būti labai konkreti ir sausa, arba laisva, lieta improvizuojant", - sakė J. Vitkutė, parodai pateikusi mistišką akvarelę "Klaipėdos celiuliozės fabriko miražas".
"Man labai patinka ypatinga uostamiesčio architektūra, juolab, kad čia dažnai keičiasi oras ir šviesa, suteikianti jai savotišką mistinę aurą. Visa tai mane traukia kaip magnetas. Gamtoje begalė spalvų, tad mene turi akcentuoti įspūdingiausias detales, keliančias asociacijų, atspindėti laiko tėkmės prisipildžiusią pastato aurą, fiksuoti įvairias vibracijas. Ir pagauti kas švaru, šviežia. Klaipėdos pilkšvuose ūkuose suspindi jaukus oranžas, rausva, visos ugnies spalvos. Ieškai tos, kurios tūnant po stogu labiausiai trūksta. Plenere man patinka bendrauti su kolegomis, tapant klausytis įvairios muzikos, stebėti, kaip susilieja neįprasčiausios mintys ir kūrybos impulsai. Buvome lyg vieno laivo keleiviai gaivališkoje akvarelės tėkmėje, - sakė dailininkė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą