Remdamasis kelionės metu gautais įspūdžiais ir matytais šiuolaikinėse medijose faktais, Rodionas intuityviai sukuria savo simbolių pasaulį. Menininkas tiki, jog jis yra tam tikras sociofiltras, sugebantis metaforizuoti informaciją ir įvykius, kuriuos panaudoja savo darbų siužetuose, paverčia jų motyvus scenarijų sumaišymu.
Žiūrovui metamas iššūkis iššifruoti groteskinį ir absurdišką motyvą, slepiantį akivaizdų faktą. Tokiu būdu darbas panaudojamas ribų tarp racionalumo ir iracionalumo ištyrimui. Tuo pačiu universumo totalumo mastu menininkas, aproprijuodamas jo ženklus, arba konstruoja iš jų tokius pačius totalius universumus arba tautologiškai atkartoja šiuos ženklus, pažymėdamas savo autorinį prisidėjimą.
Tai ginčas už realybę, už meninės, nutapytos realybės pirmenybę prieš faktinę arba medijinę. Ginče už pirmenybę pateikiami pseudodokumentai režisieriaus kadro pavidalu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą