Pasak parodos autoriaus, architekto V. Ozarinsko artimųjų, jau rengdamas šią parodą V. Ozarinskas blogai jautėsi. Tačiau praėjusių metų gruodį, kelios dienos prieš mirtį jis visgi spėjo pristatyti ekspoziciją „Filtrai“ Palangoje, A. Mončio namuose-muziejuje.
„Jam buvo įdomu, kaip atėję žmonės reaguos, nes, kaip jis sakė, visi mes esam pripratę matyt save veidrodyje, o šį kartą jis siūlė atėjusiems pasižiūrėti į save nematant savo atvaizdo. Tiesiog save filtruoti“, – prisimena A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė.
Ant sienų kabančiuose juodose stačiakampiuose – tik vienas užrašas – data – 1989. Tai data, pasak rašytojo Rolando Rastausko, kai žinojome, kad mūsų gyvenimas keisis ir kelio atgal nebėra.
„Sunku pasakyti, ar Valdas žinojo, kad čia pasibaigs jo kelias. Gal ir taip. Tie juodieji veidrodžiai, būdami ir langu nebūtin, langu anapusybėn, sykiu yra ir galimybė įsižiūrėti į save patį. Manau, kad Valdui tai buvo labai svarbu, nes sąskaitas su pasauliu jis visada pradėdavo nuo savęs“, – tikina rašytojas, V. Ozarinsko draugas Rolandas Rastauskas.
Prieš šešioliką metų V. Ozarinskas sukūrė nuolatinę skulptoriaus A. Mončio ekspoziciją, o šiuos darbus skyrė specialiai A. Mončio muziejui. Per parodos „Filtrai“ atidarymą menininkas sakė, kad turi idėją „aprengti“ muziejų nauju drabužiu ir tęsti projektą parodų ciklu „Vidurio Europos vyrų mados 2“.
„Ir leisti ant savo juodo veidrodžio rašyti, piešti, klijuoti kitiems. Kiek žinau, jo artimiausias bičiulis Gintaras Kuginis kaip tik savo darbus rodys ant šitų juodųjų paviršių. Bus ir kiti darbai – garso instaliacijos. Tai – metų projektas, kurį kurs jo draugai“, – kalba R. Rastauskas.
V. Ozarinskas mirė gruodžio viduryje. Tarp žymiausių jo darbų – Lietuvos paviljonai tarptautinėse parodose, Franko Zappos paminklai Baltimorėje ir Vilniuje. Už Lietuvos paviljono parodoje Japonijoje 2005 metais apipavidalinimą V. Ozarinskas pateko į geriausių pasaulio architektų penketuką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą