Invazijos priežastis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų sąjungos draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei, laidos „Girių takais” vedėjas Eugenijus Tijušas įsitikinęs, kad žmonės, sužavėti egzotikos ar mielų snukučių, pridaro žalos ne tik sau, aplinkiniams, bet ir gamtai.
„Bet kokio laukinio gyvūno laikymas namuose, nelaisvėje turi būti griežtai reglamentuotas. Visada egzistuoja grėsmė, kad tas gyvūnas gali atsidurti laisvėje.
O istorija rodo, kad įvairios naujos ir mūsų gamtai visiškai nebūdingos gyvūnų rūšys labai panašiai ir atsirado Lietuvoje ir dabar kelia problemas”, - sakė E.Tijušas.
Gamtininko teigimu, mūsų šalies gamtoje dabar egzistuoja daugybė invazinių rūšių augalų ir gyvūnų, kurie kelia gana dideles problemas. Ir visa tai neretai nutinka dėl to, kad kažkam labai knietėjo namuose laikyti kažką egzotiško.
„Vienas iš nesąmoningai Lietuvoje atsiradusių gyvūnų - meškėnas. Jis visiškai nesąmoningai atsirado ir Europoje, atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje užfiksuoti keli atvejai, kai jis buvo sutiktas ir net sumedžiotas.
Galima spėti, kad meškėnai atsirado tais laikais, kai naminių gyvūnų prekėmis prekiaujančios firmos juos pardavinėjo kaip egzotiškus naminius gyvūnėlius. Tai buvo prieš keletą metų. Prekybos centre galėjai pamatyti simpatišką žvėriuką, suteikiantį daug emocijų. Bet nelabai kas suprato, kas tai per gyvūnas ir kokią grėsmę jis keltų mūsų gamtai, jei ištrūktų iš namų. Paprastai įsigijus tokį gyvūną labai greitai paaiškėja, kad jis yra ne mielas ir simpatiškas, o mažas košmaras. Paprasčiausias atsikratymo būdas - paėmei ir išmetei”, - sakė biologas.
E.Tijušas netgi prisiminė atvejų, kai Panevėžio mieste, Nevėžio senvagėje, buvo sugautos piranijos.
Problema visur
Gamtininkas pabrėžė, jog tai nėra tik Lietuvos problema. Ji egzistuoja ir kaimyninėse šalyse, ir visoje Europoje.
„Bendraudamas su Lenkijos medžiotojų organizacija, esu girdėjęs labai daug jų nusiskundimų, kad, lyginant su mumis, Lenkijoje žymiai anksčiau ir be galo liberaliai buvo leista aptvaruose auginti pačius įvairiausius gyvūnus. Dabar gamtininkai, biologai, aplinkosaugininkai, medžiotojai susiėmę už galvos, kadangi nemaža dalis tų aptvarų šeimininkų tiesiog nesugebėdavo garantuoti, kad egzotiškas gyvūnas, parvežtas iš Afrikos, Pietų ar Šiaurės Amerikos ar net Australijos, neištrūks į laisvę ir nesukels problemų”, - pasakojo E.Tijušas.
Jo teigimu, Europoje yra sudaryti invazinių rūšių sąrašai, kurie gamtininkus šiurpina. Nutinka net tokių absurdiškų dalykų, kad ten, kur nepriklauso, susiformuoja flamingų mini populiacijos. Pavyzdžiui, Briuselyje laisvai gyvena ir peri papūgos.
Negalima liesti
Gamtininko teigimu, žmonės didžiausią klaidą daro tuomet, kai įsivaizduoja, jog laukinį gyvūną gelbėja nuo nelaimės.
„Kai sužeistą ir sergantį nešasi namo, galbūt dar galima paaiškinti, bet žymiai didesnė problema, kai radę jauniklį, nesvarbu, paukščio ar žvėries, žmonės iš karto nusprendžia, kad jis yra paliktas, našlaitis, nelaimingas, kad jį reikia nešti namo, gelbėti. Tai yra absoliutus gamtinis analfabetizmas.
Ir paukščių, ir žinduolių biologijoje yra daugybė atvejų, kai radus jauniklį aplinkui tėvų nesimato, nors jie netoliese yra”, - sakė specialistas.
Jis įsitikinęs, kad vaikai dar darželyje turėtų būti pradedami mokyti principo „radau ir palikau”, mat gamtoje nereikia nieko gelbėti, ji ir pati puikiai su viskuo susitvarko.
„Jei žmonės mato, kaip nukenčia ar plėšrūnų aukomis tampa gyvūnų jaunikliai, tai reikėtų suprasti, kad tai, deja, yra per milijonus metų susiklosčiusios gamtinės sistemos dalis”, - teigia E.Tijušas.
Specialisto manymu, visuomenė apskritai pernelyg mažai žino apie laukinius gyvūnus, todėl žmonės turėtų aktyviau tuo domėtis. Lygiai taip pat aktyviau turėtų dirbti ir tą informaciją skleidžiančios atsakingos institucijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą