Dingstantys miestai

Dingstantys miestai

Kalifornijos universiteto mokslininkai mano, kad mažiausiai 7 miestai per artimiausią šimtmetį dings nuo Žemės paviršiaus. Daugiausia tai yra susiję su gamtoje vykstančiais procesais. Be kitų priežasčių, mokslininkai mini ekologinę būklę ir gyventojų migraciją ieškant geresnio gyvenimo.

Mažų miestelių tragedija

Tradiciškai manoma, kad potencialaus išnykimo rizikos grupėje yra kaimo gyvenvietės ir nedideli miesteliai. Pavyzdžiui, gyventojai palieka kaimus, kurie yra toli nuo vietovių, kur išplėtota infrastruktūra. Visame pasaulyje žmonės išvažiuoja iš miestų ir miestelių, kai juose uždaromos stambios įmonės. Pavyzdžiui, JAV sunyko daugybė gyvenviečių, atsiradusių aukso karštligės laikotarpiu. Nutraukus aukso gavybą, žmonėms ten neliko ką veikti. Garsus miesto vaiduoklio pavyzdys yra ir Amerikos kalnakasių miestas CENTRALIJA PENSILVANIJOJE, kuriame nuo 7-ojo deš. pradžios rusena požeminis gaisras. Laikui bėgant miestas tapo netinkamas gyventi, ir dauguma žmonių buvo priversti kraustytis kitur.

Gerai žinoma ir tragiška MOLOGOS (Rusija) istorija: gyvenvietė buvo užtvindyta 1935 m. statant naują hidroelektrinę. Gyventojai buvo perkelti kitur, bet kai kurie, nenorėdami palikti gimtojo miesto, liko ir žuvo. Kai kada iš vandens išlenda stogai ir cerkvių kupolai. Pastaruoju metu Mologoje organizuojamos povandeninės ekskursijos.

Dings po vandeniu

Bet argi panašus likimas gali ištikti didmiesčius? Neskubėkite neigti... Specialistai nuodugniai ištyrė didelių miestų infrastruktūrą, jų geografinę padėtį ir socialinius ypatumus ir padarė atitinkamas išvadas. Jų vertinimais, kai kurie miestai yra rizikos grupėje dėl klimato pokyčių, tam tikrų gamtos procesų arba gyventojų sudėties ypatumų. Pavyzdžiui, MEKSIKAS gali dingti po vandeniu. Mat miestui trūksta geriamojo vandens. Jį miestiečiai gauna iš vandeningo grunto, ant kurio ir stovi Meksikos sostinė. Joje gyvena 20 mln. žmonių, ir kiekvieną kartą, kai kas nors iš jų geria vandenį, dirva truputį nuslūgsta.

Užtvindymas, regis, laukia ir VENECIJOS. Per pastarąjį šimtmetį ji nugrimzdo po vandeniu 24 cm. Italijos vyriausybė planuoja imtis apsaugos priemonių, ketina pakelti miestą iki jūros lygio. Tačiau kol kas tie planai nėra įgyvendinti.

Sunaikins gamtos stichija

Dar vieną Italijos miestą, NEAPOLĮ, gali sunaikinti išsiveržęs Vezuvijus. Šis ugnikalnis išsiveržia maždaug kartą per šimtmetį, ir padariniai visada būna gana sunkūs. Pastarąjį kartą tai vyko 1944 m. Prie Neapolio įlankos dabar gyvena daugiau kaip 4 mln. žmonių.

SAN FRANSISKAS gali žūti nuo žemės drebėjimo. 2056 m. prognozuojami 7 balų ar stipresni požeminiai smūgiai, be to, San Fransiske vyksta intensyvūs migracijos procesai, nes jo pakrantės rajonai yra pernelyg brangūs gyventi ir dar pavojingi seisminiu požiūriu. Todėl gyventojai dažnai išsikelia į šalies gilumą. Laukiant didžiulio masto stichinės nelaimės tendencija gali tik stiprėti.

Gyventojų migracija

Kitas JAV miestas, DETROITAS, gali iki amžiaus pabaigos ištuštėti dėl gyventojų kraustymosi. Nuo 1950 m. jo gyventojų sumažėjo trečdaliu, ir tendencija išlieka. Specialistai tvirtina, kad miestiečių skaičius mažės lėtai, bet nuolatos: daugelis čia nemato perspektyvų.

Užpila smėlis

TIMBUKTU Afrikos valstybėje Malyje - labai senas miestas, jam jau daugiau kaip 1000 metų. XV ir XVI a. Timbuktu buvo vienas didžiausių islamo kultūros centrų. Nors Malio valdžia įgyvendina keletą dykumų apželdinimo projektų, miestas virsta dykuma - kai kuriuos jo rajonus tiesiog užpylė smėlis.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder