Romos gyventoja Valerija Mesalina į istoriją įėjo kaip didžiausia pasileidėlė. Nors buvo imperatoriaus žmona, tapo gašlumo ir ištvirkimo simboliu. Mesalina gyveno I a. ir būdama 23 metų mirė nuo vyro rankos, nes norėjo į sostą pasodinti savo jauną meilužį. Istorikai teigia, kad tuo metu ji jau sunkiai sirgo sifiliu, tad tokia mirtis tapo gražia jos palaido gyvenimo pabaiga. Pasak amžininkų, ji buvo ištvirkusi kur kas labiau už imperatorių Neroną.
Egipto karalienė Kleopatra - viena iš išmintingiausių meilužių, anaiptol ne gražuolė. Meilės naktis su karaliene vyrui kainuodavo gyvybę, tačiau norinčių patirti lemtingos moters aistrą pakako. Kiekvienas tikėdavosi ne tik pakerėti Kleopatrą ir likti gyvas, bet ir tapti jos teisėtu vyru bei Egipto karaliumi. Kleopatra visada puikiai žinojo, ko būtent iš jos tikisi vyras, kokią ją nori matyti. Su Cezariu ji buvo protinga ir kukli, o su Marku Aurelijumi - padūkusi kūniškų malonumų mėgėja.
Iš tiesų graži buvo graikė hetera Frina. Ji pozuodavo tapantiems ir lipdantiems Afroditę. Galop Atėnuose ji buvo nuteista mirti „už pražūtingą poveikį labiausiai išsimokslinusiems respublikos piliečiams“. Tačiau kai nuo jos buvo nuplėšti drabužiai ir teisėjai bei publika pamatė jos tobulą kūną, ji buvo išteisinta, nes „tokiame dieviškame kūne negali gyventi ištvirkusi siela“.
Taisija iš Atėnų - hetera, suvedžiojusi Aleksandrą Makedonietį. Į istoriją įėjo kaip neprieinama gražuolė, nors ir buvo prostitutė. Aleksandrą Makedonietį patraukė tuo, kad už jokius turtus ir dovanas nenorėjo jam parduoti savo kūno. „Prasiskverbsi į širdį - užkariausi mane ir visą pasaulį“, - sakė ji didžiajam užkariautojui.
„Kruvinoji grafienė“ Elžbieta Batori tapo dailininko Karavadžo (Caravaggio) mūza, jo pozuotoja ir dievaite. Pasak legendos, ji pasižymėjo nežemišku grožiu, iki pat mirties jos veidas buvo it jaunos mergaitės, o visa tai todėl, kad ji kankindavo ir žudydavo jaunas merginas, o paskui maudydavosi jų kraujyje. Ji numarino apie šešis šimtus moterų. „Kruvinosios grafienės“ arsenale buvo keli tūkstančiai kankinimo įrankių ir būdų. 1611 m. 50-metė E.Batori buvo teisiama, o paskui įniršusi minia surengė jai linčo teismą - grafienė buvo įmūryta pilies sienoje. Į istoriją ji įėjo kaip gražiausia, nevystančios jaunystės Europos moteris, o Vengrijoje turistams iki šiol pasakojama, kad ji buvo vampyrė, piktadarybių skaičiumi ir žiaurumu nenusileidžianti Vladui Cepešui, grafo Drakulos prototipui.
Markizė de Pompadur, Prancūzijos karaliaus Liudviko XV favoritė, iki šiol yra laikoma viena iš rafinuočiausių meilužių. Jos aistros paslaptis - salierai. Į jos kasdienį valgiaraštį įėjo du stipriausi afrodiziakai - šokoladas ir salierų šaknys. Markizei de Pompadur, kurios tikrasis vardas yra Žana Antuanetė Puason (Jeanne Antoinette Poisson), jau vaikystėje buvo išpranašauta, kad meilės ryšys sies ją su pačiu karaliumi. Apie jos kilmę taip pat nėra tikslių žinių. Su karaliumi Liudviku XV ji susipažino kaukių baliuje. Karalių suintrigavo merginos, slepiančios veidą po kauke, elgesys, o kai ji ją nusiėmė, monarchas buvo galutinai pavergtas. Siekti tikslo buvo nelengva, bet Žana vis dėlto tapo oficialia karaliaus favorite. Ji globojo daugelį to meto literatų ir dailininkų. Markizė de Pompadur iki mirties buvo ne tik karaliaus Liudviko meilužė, bet ir draugė.
Nepaisant to, kad tuo metu, kai susipažino su Napoleonu, Žozefina (Josephine) buvo jau ne jauna (per 30), atrodė ji puikiai. Valdingas su kitais, jis jai visada skirdavo visus švelniausius jausmus. Jos sėkmės paslaptis yra ta, kad ji buvo ne šiaip graži moteris, bet ir puikiai mokėjo klausytis bei visada pritardavo visiems Napoleono poelgiams. Kad ir ką jis būtų padaręs, ji sakydavo, kad jis pasielgė teisingai.
„Revoliucingiausia“ meilužė, Inesa Armand, su Leninu susipažino Paryžiuje, dalyvaujant N. Krupskajai. Iki jos mirties N.Krupskaja Lenino gyvenime buvo tik antroji pagal svarbą moteris, bet jam atleisdavo viską, kad tik tai netrukdytų revoliucinei veiklai. Inesa buvo ištikima ir kovai, ir jos vadui. Ji mirė nuo choleros ir buvo palaidota prie Kremliaus sienos.
Mata Hari šoko burleską. Ja žavėjosi visas Paryžius. Pagal legendą Pirmojo pasaulinio karo metu ji buvo šnipė ir prancūzai ją sušaudė už šnipinėjimą Vokietijai. Nors iki šiol nėra žinoma, ar jai pavyko gauti kokių nors svarbių žinių, jos legenda gyva iki šiol.
Aisedora Dunkan (Isadora Duncan) buvo šokėja ir S.Jesenino žmona. Kaip tvirtina amžininkai, ji nebuvo nepaprasta gražuolė, bet žavėjo natūralumu, grakštumu ir įgimtu seksualumu, propagavo moters laisvę ir emancipaciją. Amžininkai tikėjo, kad ji - ateities šauklė. A. Dunkan buvo vadinama genialia, apie ją buvo rašoma, kad ji „padarė perversmą ir šokyje, ir gyvenime“.
Tarp Lilios Brik gerbėjų nemažai garsių vyrų - Luji Aragonas (Louis Aragon), Fernanas Ležė (Fernand Leger), Pablas Neruda (Pablo Neruda), Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent). Lilia visus žavėjo vidine laisve. „Vyrui reikia įteigti, kad jis nuostabus ar net genialus, bet kiti to nesupranta, - sakydavo ji. - Ir leisti jam tai, kas neleidžiama namuose, pavyzdžiui, rūkyti arba važinėti, kur šaus į galvą“. Štai ir visa jos gundymo paslaptis. L. Brik žavesys pasireikšdavo kalbantis, ji žavėjo protu ir gebėjimu parodyti, kokie jai svarbūs pašnekovo interesai. Ji rengdavosi visada madingai ir skoningai, mokėjo paslėpti aiškius trūkumus. L. Brik buvo pirmoji moteris Maskvoje, pradėjusi mūvėti ilgas kelnes.
Edvina Kari (Edwina Currie), Britanijos premjero Džono Meidžoro (John Major) meilužė, savo buvusiam gerbėjui sugadino karjerą, kai jis nutarė nutraukti santykius. E. Kari buvo grasinama susidorojimu, bet siekdama atkeršyti ji netylėjo ir rizikuodama gyvybe parašė knygą apie savo santykius su Dž. Meidžoru. Knyga tapo bestseleriu, o premjero karjera nuėjo niekais. Edvina prisipažino, kad dukart buvo užpulta ir sumušta, reikalaujant nutilti, buvo grasinama ją nužudyti, jeigu ji išleis knygą. Bet ji padarė savo. „Niekada, nė apie vieną britų politiką nebuvo pasakojama tiek žeminančių smulkmenų kaip apie Džoną Meidžorą“, - sakė vienas iš jo draugų. Buvo paviešintos intymiausios šio žmogaus gyvenimo smulkmenos, o visa tai todėl, kad jis, baimindamasis dėl karjeros, iš gyvenimo išbraukė jį mylėjusią moterį ir įsivaizdavo, kad grasinimais privers ją nutilti.
Aktorė Silvija Kristel (Sylvia Kristel), išgarsėjusi filmais apie Emanuelę, buvo Prancūzijos prezidento Valeri Žiskar d’Esteno (Valery Giscard d’Estaing) meilužė. Silvijos ir Valeri romanas prasidėjo dar prieš jam tampant prezidentu. Jis savo ryšio neslėpė, apie jį žinojo visa Prancūzija. Silvija būdavo kviečiama į visus oficialius renginius, dažnai atlikdavo šeimininkės pareigas priėmimuose, kuriuos rengdavo prezidentas. Be to, prezidentas ją dažnai veždavosi į užsienio keliones.
Bet garsiausias skandalas Eliziejaus rūmuose susijęs su prezidento Fransua Miterano (Francois Mitterand) meiluže Ana Penžo (Anne Pingeot). Prancūzai ramiai žiūrėjo į tai, kad prezidentas turėjo meilužę (biografų tvirtinimu, jų buvo daug), bet negalėjo atleisti jam už tai, kad meilužei skyrė nemokamą butą savo rezidencijoje ir dar spaudoje tai neigė. Po F.Miterano mirties kilo dar vienas skandalas - jo šeima neleido oficialiose laidotuvėse dalyvauti meilužei ir nesantuokinei dukrai Mazarinai (Mazarine). Dabar Ana vos suduria galą su galu, dirbdama viename iš Paryžiaus muziejų, o jos dukra prisiteisė tėvo pavardę ir pasuko į politiką.
Viena iš apsukriausių meilužių yra vadinama Monika Levinski (Monica Lewinsky), kuri sugriovė JAV prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) karjerą ir iš publikos susidomėjimo pikantiškomis trumpo ryšio su B. Klintonu smulkmenomis uždirbo kelis milijonus. Prezidentui romaniukas su Monika vos nevirto apkalta ir net laisvės atėmimu. O Monika apkeliavo visą pasaulį, pristatydama savo knygą apie santykius su prezidentu, o paskui sukūrė dokumentinį filmą apie save, už jį gavo milijoninį honorarą. Ir kuo ši neišvaizdi storulė patraukė vieną iš populiariausių JAV prezidentų?
Kaip paslaptingiausia meilužė į istoriją įėjo kino žvaigždė Merlina Monro (Marilyn Monroe). Aktorės santykių su JAV prezidentu Džonu Kenedžiu (John Kennedy) istoriją, kaip ir jos mirtį, gaubia migla. Tiksliai nežinoma, ar tai buvo žmogžudystė, ar savižudybė, ir kas už viso to slypi. M. Monro išties gerokai pagadino Dž.Kenedžio reputaciją, taigi tiesos apie jos mirtį, ko gera, niekas taip ir nesužinos. Nuo garsiosios blondinės mirties praėjo jau daugiau kaip 50 metų, bet ji vis dar yra moteriškumo etalonas, o jos vardas tapo vienu iš populiariausių prekės ženklų. Kasmet iš jo uždirbama milijardai dolerių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą