"Nerealu, kad tuomet, kai prieš penketą tūkstantmečių Lietuvoje buvo neolito amžius, Egipte jau klestėjo civilizacija - stulbinamos architektūros, mokslo, raštijos bei religijos, kuriai tetrūko šiuolaikinių technologijų", - sako klaipėdiečiai Jūratė ir Laisvūnas Kavaliauskai. Šią žiemą, atskridę prie Raudonosios jūros, jie kruiziniu laivu keliavo kelis šimtus kilometrų Nilu, gėrėdamiesi tūkstančių šventyklų šalimi.
Keičias tik laiko tėkmė...
"Nilas teka apie 2000 kilometrų, tačiau ir kelis šimtus kilometrų nukeliavę, išvydome dykumos miestus ir per vos 25-erius metus pastatytas garsiąsias Gizos slėnio Egipto piramides", - pasakoja jie. Skurdi augmenija veši tik palei Nilą, toliau plyti dykumos, ir tik Chajumo oazėje - tikras žemės rojus, nes dėl šilto, skaidraus oro, kuriame veik nevyksta puvimo procesai, auga viso pasaulio augalai. Nors ir kai kuriose kitose Egipto vietovėse citrusinių vaisių derlius nuimamas triskart per metus. Agavos, datulės, melionai, ryžiai, prieskoniai bei žuvies ir mėsos produktai turguose sukrauti į nuostabias piramides. Turgūs įrengti siaurose miestelių gatvėse, virš pastatų ištempus palapinių virveles, ir ten verda tūkstantmetes tradicijas išsaugojusių amatininkų gyvenimas.
Egipte itin pigi elektros energija, ir atskrisdamas lėktuvu jau matai milžiniškoje šviesų jūroje skendinčius miestus. Ryškiai apšviesti net dykumų keliai. Egiptas turi ir naftos, ir aukso, alebastro ir kitų vertingų iškasenų. Gali įsigyti skarabėjų, papirusų (taip pat egiptiečių išradimas) suvenyrų ir arabišką įmantrių raštų moterų apdarą galabėją, perlamutro stalelį.
"Per 400 metų, kai Egipte apsigyveno musulmonai, jie nedaužė ir nenaikino tenykštės kultūros vertybių nei šventyklų. Plaukiant laivu atrodo, jog laikas sustojo: kaip ir žiloje senovėje prie laivo priplaukę prekeiviai mėto į ketvirtą laivo aukštą prekes, pakrantėse matyti tinklus metantys žvejai, laukus ariantys valstiečiai, moterys skalbia įstabiausius margus kilimus, o iš mečečių kas kelios valandos aidi maldos. Čia pat keramikų žiedžiamos amforos aliejui ir vynui. Toliau - palmės ir bekraštės dykumos... Taigi mažai kas pasikeitė", - pasakojo ponas Laisvūnas.
Jūratė ir Laisvūnas įsiamžino prie Karnacho šventyklos Tėbuose, senojoje Egipto sostinėje |
Prisiminė prieš gerą dešimtmetį Egipte įvykusią tragediją, kai vienuolika teroristų nusileido lėktuvu prie Chačepsutės šventyklos ir nušovė 40 anglų ir prancūzų turistų. Po to šalies prezidentas įkūrė specialų armijos dalinį bei turizmo ir antikos objektų saugojimo policiją. Ir štai įvažiuojant į turistų labiausiai lankomus kurortus, Asuaną ar Karalių slėnį, aikštelėse sustoja apie 100 turistų autobusų, kurių vora išvyksta tarpekliais lydima ginkluotų konvojų ir šarvuotų džipų. Pagrindinis šalies pragyvenimo šaltinis - turizmas, ir kasdien ten vien iš Rusijos nusileidžia 150 lėktuvų.
Egipto sostinė Kairas (per 17 mln. gyventojų) bei jo pakraščiai šokiruoja lūšnynų ir dangoraižių kontrastais. Labiausiai keliautojus nustebino fachverkiniai namukai, kurie atrodo tarsi neužbaigti. Pasirodo, per šimtmečius įprasta, jog pirmame tokio namuko aukšte įsikuria šeimos tėvai, antrajame auga jų vaikai, o trečiajame - ožkų, vištų ir asiliukų tvarteliai. Na, o kai vaikai suauga ir sukuria savas šeimas, kaip kregždės lipdo naujus pastato segmentus - ketvirtą, penktą, šeštą aukštus. Todėl europiečiui ir susidaro toks įspūdis, jog ištisų kvartalų statiniai neužbaigti ir vyksta amžinos statybos.
Kaire ir Efu likusių anglų kolonijinės architektūros XIX a. pastatų restauruoti neskubama, nes rūpinamasi tik egiptietiško periodo reliktais - smėlio užpustytais miestais bei šventyklomis.
Senovės dievų alsavimas
Keliautojams teko pažinti nuo Kleopatros valdymo Egipte laikų išlikusią etninę ankstyvųjų krikščionių grupę koptus, kurie nuo arabiškos kultūros gyventojų nubių skiriasi šviesesniu gymiu, švelniu, maloniu bendravimu. Koptų bažnyčios kuklumu primena stačiatikių, tačiau jie ant riešų yra išsitatuiravę kryžiaus su ovalu ženklą.
Keliautojus nustebino tobulų proporcijų egiptiečių kūnai, nesiskiriantys nuo vaizduojamų šventyklų freskose. Senovėje seksualiausia moters vieta laikytas pakaušis, nes nuskustą galvą šios slėpė po peruku. Erotinės scenos šventyklose nė iš tolo neprimena graikiškų ar indiškų: jos metaforiškos; tarkime, Tutanchamono aistrą žmonai simbolizuoja jos pusėn skrendanti antis...
Nilo upe ir Asuano ežeru nuolat plaukioja aibės laivelių, panašių į tą, kuriuo mirusius faraonus plukdydavo iki piramidžių ir mumifikuotus laidodavo milžiniškuose požemių kambariuose (šių vienoje piramidėje randama iki 90-ies), ir jų yra skirtų muzikavimui (pilnas senovinių muzikos instrumentų), karybai, ginklams, kovų vežimams, žūklei, t.y. visoms pomirtinio gyvenimo reikmėms.
Auksu, brangakmeniais inkrustuoti faraonų sarkofagai dažnai įdėti į didesnius - kaip matrioškos. Įdomu tai, jog Egipte medienos visada trūko, tad laiveliai iš gumbuotos akacijos surinkti dėlionės principu, o įmantriai sumontuotos lentos primena lotoso žiedą. Aplink tuos laivelius skraido grakštūs ibiai.
"Apžiūrinėdamas šventyklas, kuriose vykdavo misterijos, buvo aukojama dievams, susimąstai, jog vargu ar tokias tobulas kolonas, sostus pastatė vergai. Jie nebent skaldė akmenis. Architektai buvo žyniai, išmanantys astronomiją, geometriją, filosofiją. Beje, šalyje buvo nuolat iš mažens ruošiama daugybė raštininkų. Papirusuose aptikta jų aprašyta profesionalių statybininkų protesto akcija: tie reikalavo daugiau vaisių ir kosmetikos nuo spiginančios saulės", - pasakoja Jūratė. Ją itin sužavėjo išlikęs slaptas tunelis šventyklos sienoje, kur tūnodavo žynys, į miniai kalbančio faraono klausimus atsakantis neva dievo balsu.
Faraonų brolių, kovojusių panašiai kaip Kainas su Abeliu, istorija baigėsi tuo, kad vienas jų po mirties neva persikūnijo į krokodilą - dievybę, tad šį ir vaizduoja įstabi paminklinė skulptūra. Beje, manoma, jog aukščiausiasis egiptiečių dievas Ra pirmąjį žemės žmogų nužiedė iš molio.
"Ypač man įstrigo pirmosios Egipto valdovės moters - Ramzio II žmonos Chačepsutės drąsa: ji pasiskelbė dievo dukra, klijuodavosi faraono valdžią simbolizavusią barzdelę, vedė karius į žygius ir suvienijo galingą imperiją. Meilužis architektas pastatė Chačepsutei šventyklą, veidrodiniu principu atspindinčią didingą jos vyro šventyklą. Šios išmintingos valdovės iniciatyva šalyje imta statyti obeliskus - saulės laikrodžius, kur vaizduojamos ir istorinės scenos. Kai kurie šimtus tonų sveriantys obeliskai pirklių buvo parsiplukdyti ir dabar stūgso Londone ir Paryžiuje.
Tai, kaip egiptiečiai sergi savo paminklus, liudija ir prie Nasero užtvankos supjaustyta ir perstatyta ant aukštos, ištvinusio Nilo vandenims nepasiekiamos kalvos akmeninė Nefertarės šventykla. Tam pinigų skyrė 50 pasaulio šalių. Jos altorių su ketvertu dievų atvaizdų vos dvi dienas per metus stebuklingai perveria saulės spindulys, palikdamas tamsoje vien nakties valdovo Ptacho veidą...
Ivona ŽIEMYTĖ
Rašyti komentarą