Piktadarių galerija

Piktadarių galerija

Žmonijos istorijoje būta daug piktadarių. Bet kai kurie iš jų tiek pavergė vaizduotę, kad net jų vardai tapo bendriniai - jie įkūnija visą pasaulyje esantį blogį. Nors visai gali būti, kad jų realūs nusikaltimai net nebuvo tokie jau košmariški.

Kainas - brolžudys

Išties, pagal Bibliją Kainas nužudė savo brolį Abelį ir dar bandė nuslėpti piktadarybę. Į tiesų Dievo klausimą „Kur Abelis, tavo brolis?“, jis atsakė: „Nežinau, argi aš saugau savo brolį?“ Bet gerai pagalvojus Kaino nusikaltimas yra dar didesnis. Pagal Biblijos tekstą Žemėje tuomet gyveno 4 žmonės - Adomas, Ieva ir jų vaikai, Kainas ir Abelis. Taigi Kainas įvykdė didžiausio masto genocidą per visą istoriją - pražudė iškart ketvirtadalį žmonijos. Ir dar padarė tai skatinamas kilniausių ketinimų: Dievas priėmė Abelio atnašas, o Kaino - nepriėmė, ir šis nutarė smurtu įrodyti, kad jo tikėjimas - teisingiausias.

Drakula - kraugerys, romantiško blogio įsikūnijimas

Vladas III, XV a. Valakijos valdovas, dar būdamas gyvas buvo pramintas Drakula, tai yra „drakonu“. Bet visai ne dėl žiaurumo. Jo tėvas buvo Šv. Jurgio ordino riteris, o šis ordinas dar buvo vadinamas Drakono ordinu. Po mirties Vladas buvo pramintas Cepešu, tai yra „sodintoju ant kuolo“. Išties tai buvo viena jo mėgstamiausių egzekucijos rūšių, kuri buvo pritaikyta nuo 50 iki 200 tūkst. žmonių. Bet to meto mastu tai nebuvo laikoma ypatingu žiaurumu. Prietaringą amžininkų baimę sukėlė faktas, kad Vladas iš stačiatikybės perėjo į katalikybę. Stačiatikiai, eidami Komunijos, gauna duonos ir vyno, tai yra Kristaus kūno ir kraujo, o katalikai - tik duonos. Taigi pagal liaudyje paplitusį prietarą kiekvienas, perėjęs į katalikybę, turėdavo kompensuoti šį praradimą, kitaip tariant, tapti natūraliu kraujasiurbiu - vampyru.

Saljeris - patologiškas ir agresyvus pavyduolis

1750 m. rugpjūčio 18 d., Venecijos Respublikos Lenjago mieste gimė žmogus, kurį laikome etaloniniu piktadariu, kupinu juodžiausio pavydo. Jo vardas - Antonijus Saljeris (Antonio Salieri). Pagal A.Puškiną, būtent A.Saljeris nužudė V.Mocartą (W.Mozart). Tai, kad A.Saljeris nunuodijo V.Mocartą pavydėdamas jam talento, tapo tokia neginčytina tiesa, kad psichiatrijoje net atsirado specialus terminas. „Saljerio sindromas“ - svetimos sėkmės diskreditacija ir patologinė agresija pavydo objekto adresu. O tikrovėje viskas buvo kaip tik atvirkščiai. Amžininkų akimis, A.Saljeris nuolatos pranokdavo V.Mocartą. Pastarasis gaudavo mažiau užsakymų, jo kūriniai nebuvo labai aukštai vertinami ir net vieša muzikinė dviejų kompozitorių dvikova baigėsi ne V.Mocarto naudai. „Dieviškasis“ Volfgangas Amadėjus įpykęs vadindavo A.Saljerį „šarlatanu, paprastu mechaniku, gebančiu sukurti tik nereikšmingų kūrinių“. Kodėl A.Puškinas nuodytoju „paskyrė“ būtent A.Saljerį? Deja, istorija apie tai nutyli. Bet teismas, įvykęs 1997 m., oficialiai pripažino A.Saljerį nekaltu dėl kolegos mirties.

Herostratas - garbėtroška ir menkysta

Posakį „Herostrato šlovė“ žino visi - tai gėdinga menkystos šlovė. Labiausiai paplitusi istorijos apie Herostratą versija yra gan nuobodi. Senovės Graikijoje, Efeso mieste, stovėjo Artemidės šventykla. 356 m. pr. m. e. ji sudegė. Buvo sulaikytas įtariamasis, vardu Herostratas, - lyg ir turgaus prekeivis, lyg ir piemuo. Kankinamas jis prisipažino šventyklą padegęs norėdamas išgarsinti savo vardą, nes kitokių talentų neturėjo. Efeso valdžia jį nubaudė mirtimi ir uždraudė minėti jo vardą grasindama mirties bausme. Bet senovės Graikijos istorikas Teopompas aprašė šį atvejį ir vis dėlto įamžino gėdingą vardą. Bet! Yra vienas niuansas. Šventyklos senovės Graikijoje buvo ne tik kulto vietos, bet ir finansinės įstaigos. Žyniams būdavo atiduodami pinigai saugoti, ir tie imdavosi rizikingų ir nešvarių palūkininkavimo operacijų. Tai štai, Artemidės šventyklos lobiai paslaptingai dingo. Taigi Herostratas galėjo būti tiesiog fanatikas vykdytojas. Kas būtent suorganizavo didžiausio senovės Graikijos banko sunaikinimą, mes vargu ar sužinosime.

Erodas - beširdis ir nedoras žmogus

Būtent taip, kaip niekšo ir kankintojo sinonimas, šis vardas aiškinamas beveik visuose žodynuose. Ir tik paskui priduriama „pagal žiaurumu garsėjusio senovės Judėjos karaliaus vardą“. Pats karalius, beje, amžininkų požiūriu, už nuopelnus statyboje ir politikoje vertas garbingo titulo „Didysis“, vargu ar sutiktų su tokiu apibūdinimu. Pirmiausia jis kaltinamas išžudęs Betliejaus ir jo apylinkių kūdikius. Pagal Mato Evangeliją, Erodas, sužinojęs, kad ten gimė paslaptingas Judėjos karalius, tai yra Jėzus, išsigando, kad bus uzurpuota jo valdžia, ir įsakė išžudyti visus tenykščus berniukus iki 2 metų, tikėdamasis, kad žus ir Kristus. Tikrovėje, turint omeny senovės miestų gyventojų skaičių ir tai, kad Betliejus buvo visiškas užkampis, tikriausiai galima kalbėti apie kelias dešimtis aukų - nuo 20 iki 40. Karaliaus amžininkai daug labiau pasibaisėjo kitu jo poelgiu - jis įsakė mirties bausme nubausti savo tikrus sūnus Aleksandrą, Aristobulą ir Antipatrą, įtaręs, kad jie ruošia prieš jį sąmokslą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder