Vos keletas gvazdikų rūšių yra dauginami dalijant kerą. Dauguma turi vieną šerdinę šaknį, iš kurios tįsta auginiai. Tokių kerų, kad ir kokie vešlūs jie būtų, padauginti dalijant nepavyks.
Kartais dalis auginių įsišaknija patys ir užaugina naujus krūmelius, tačiau dauguma gvazdikų, ypač išvestinių veislių, yra dauginami auginiais arba sėklomis.
PLUNKSNUOTASIS gvazdikas (šilkagvaizdikis) - nereiklus dirvai, drėgmei ir nebijantis šalčių. Paplitęs Pietryčių Europoje.
Kerus dalyti galite daugindami šiurpinius gvazdikus (Dianthus barbatus), dar vadinamus turkiškais arba šiurpėmis; taip pat šilinius (Dianthus deltoides) gvazdikus. Darykite tai ankstyvą pavasarį, iki ims augti ūgliai, kad sužydėtų jau pirmąjį sezoną.
Visus gvazdikus galima dauginti sėklomis ir auginiais. Dabar, birželio pradžioje, pats laikas tai daryti. Stiebus pjaukite žemiau mazgelio taip, kad liktų 2-3 cm ilgio tarpinė dalis. Įšaknijama drėgname grunte.
ŠIURPINIS gvazdikas, arba šiurpė. Natūraliai auga Pietų Europos kalnuose. Dvimečiai, žemaūgiai, mažiau reiklūs šviesai, atsparūs šalnoms. Labiausiai tinka auginti klombose, loveliuose, vazonuose ir pan.
Gvazdikinių šeimos gentyje yra per 300 rūšių augalų. Paplitę daugiausia Europoje ir Azijoje, keletas rūšių savaime auga ir Lietuvoje. Jie mėgsta šviesias, sausas vietas, tad sodinant darželiuose reikia į tai atsižvelgti. Ypač mėgsta atramėles (sieneles, akmenis).
Gvazdikai būna daugiamečiai, dvimečiai, vienmečiai. Daugiamečius kas 3-4 metus irgi reikia persodinti, nes krūmeliai subliūkšta, praranda dekoratyvumą, plinka ties pagrindu.
ŠILINIS gvazdikas. Vaistinis augalas. Paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje, Skandinavijoje, Vakarų Sibire.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą