Jubiliejus
Aktorė Nijolė Oželytė rytoj, kovo 31 dieną, švęs 50 metų jubiliejų. Gimtadienį ji ketina pasitikti kopose ar miške prie Nidos.
"Ar jaučiuosi savo gyvenimo šeimininkė? Ne, - sako Nikolė Oželytė. - Atlyginimo nebegaunu nuo birželio mėnesio. Pradėjau svarstyti, kokius baldus parduoti. Buvo sudėtinga situacija. Tuo metu buvau įsiskolinusi už elektrą. Skambino iš elektros tinklų ir grasino išjungti šviesą. Paklausiau, gal galiu ateiti ir susitarti, kaip dalimis skolą išmokėti. Išgirdau atsakymą: "Bandykite, jei mūsų viršininkas jūsų neaprėks". Nusprendžiau niekur neiti, tegul išjungia.
Kai Seimo kadencija baigėsi, gavau išeitinę pašalpą, bet ją išdalijau - per Arūno Valinsko laidą "Korida" pažadėjau tai padaryti. Joje buvo diskutuojama, ar Seimo nariams reikia išeitinės pašalpos. Norėjau, kad žmonės manimi tikėtų, ir laidos pratarmėje pasakiau: "Jeigu manęs neišrinks į Seimą, išeitinę pašalpą pažadu atiduoti motinoms, kurios vienos augina vaikus". Žodis - gipsas. Pinigus išdalijau. Dabar suprantu, kad tai buvo puikybė", - prisipažino aktorė.
Darbo biržoje nieko nepešė
"Nuo vaikystės buvau aktyvi. Deklamuodavau eilėraščius, lankydavau būrelius. Baigiau mokyklą, konservatoriją, filmavausi. Vėliau - Seimas. Paskui - televizija, spauda. Nesustodama lėkiau per gyvenimą. Tai dariau visą laiką - iki praėjusių metų birželio, kai likau be darbo. Maniau, prasidės ruduo, viskas bus kaip visada - gerai. Visada sąžiningai stengdavausi dirbti savo darbą. Tad maniau, kad gyvenimas negali su manimi pasielgti nesąžiningai. O jei atsiranda pauzė, tai gera proga prisėsti ir apmąstyti", - pasakoja Oželytė.
Pauzė užtruko. Atėjo rugsėjis, po jo - spalis. Nijolė vis dar nedirbo. Prasidėjo šildymo sezonas. Reikia mokėti mokesčius, o pinigų nėra. Nelengva situacija vaikus auginančiai motinai. Nijolė bene pirmą kartą po daugelio aktyvaus gyvenimo metų pasijuto keistai. Niekur nereikia skubėti. Neveja jokie darbai. Moteris stebėjosi, kaip galima tiek laiko nieko neveikti. Ji daug laiko skyrė namams, gamino valgyti, mezgė. Kartą buvo nuėjusi į darbo biržą, bet ten nieko nepešė. Buvo kilusi mintis kokioje nors kavinėje įsidarbinti padavėja. Įsivaizdavo, kokia reklama būtų tai kavinei, kurioje dirba aktorė, Nepriklausomybės Akto signatarė. Vis dėlto tokio žingsnio ji nežengė.
"Laukimas yra nuostabus"
"Manęs dukra Elena klausia: "Tu sakai, kad likimas iš anksto parašytas. Tai kam tada reikia jį nugyventi?". Atsakiau jai: "Tavo šeštos klasės vadovėlyje išdėstyta visa programa. Tereikia, kad ją išmoktum". Negalima nepasitikėti, kad bus taip, kaip turi būti. Žinau, kad viską lemia likimas. Nesu atsakinga už rytdieną, net nežinau, ar išgyvensiu iki kitos dienos. Kažkada klausdavau mamos: "Kodėl Dievas, jei jis yra, neparašo danguje didelėmis raidėmis: "Aš esu". Visi tai žinotų". Dabar suprantu, kad visas žmogaus gyvenimas parašytas iki smulkmenų. Tik reikia jį nugyventi."
Nijolė neslepia, kad jaučiasi vieniša. Net kai būna kolektyve, užsiiima individualia veikla. Jausmas, kurį nusako žodis "mes", jai nežinomas. Nors žmones ji labai myli. Anksčiau Nijolė vienatvės bijojo, dabar būdama viena jaučia komfortą. Ji nemano, kad atsirastų vyriškis, su kuriuo norėtų gyventi. Pašnekovės manymu, meilės jausmas nereiškia fizinio buvimo kartu.
"Laukimo jausmas yra nuostabus. Kaip smagu ilgai keliauti į pasimatymą! Buvimas kartu - blankus to jausmo atspindys, - teigia moteris.
- Atsimenu, kadaise turėjau vienintelę svajonę - būti suaugusi. Vis dėlto ir dabar nesijaučiu visiškai suaugusi... Gyvenimas su manimi elgiasi kaip su mylimu vaiku. Tad būtų kvailystė ką nors planuoti, taip rodyti nepasitikėjimą likimu.
Negalime gyventi, kaip norime - dėl to nereikia kankintis. Tačiau galime negyventi, taip kaip nenorime. Tokia mano taisyklė. Galime nebendrauti su kuo nenorime, nevalgyti ir negerti ko nenorime, ir taip toliau. Kai tai atrandi, gyvenimas apsivalo."
Parengta pagal spaudą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą