Kaip išgyventi uostui?

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje aptartos uosto konkurencingumo esant nelengvai ekonominei
situacijai išlaikymo galimybės.

Prognozuojama, kad krova Klaipėdos uoste šiemet pasaulinės ekonominės recesijos akivaizdoje nuo beveik 30 mln. t krovinių pernai gali kristi iki 24-25 mln. t. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos sumažės 25-30 mln. Lt. Tai verčia Susisiekimo ministeriją, uosto direkciją ir pačias uosto kompanijas ieškoti kitų projektų finansavimo šaltinių, peržiūrėti 2008-2013 metų uosto direkcijos investicinę programą.

Posėdyje pritarta tam, kad žemsiurbės įsigijimo klausimas būtų atidėtas iki kitų metų pabaigos, o jai numatytos lėšos būtų skiriamos uosto infrastruktūrai gerinti.

Po posėdžio spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad pirmiausia reikia ryžtingai veikti bandant pritraukti Europos Sąjungos paramos lėšas uosto akvatorijos gilinimo darbams. Kitas labai svarbus uždavinys - sukurti teisinius mechanizmus, kad būtų leidžiama uosto naudotojams investuoti savo lėšas į uosto infrastruktūrą.

Pasak E. Masiulio, artimiausiu metu bus parengtos tipinės uosto direkcijos ir uosto naudotojų sutartys, pagal kurias trūkstant valstybės lėšų investicijoms bus galima naudoti ir privačios lėšos.

Trečias variantas - investuoti į tuos projektus, kurie artimiausiu metu pritrauktų į uostą kuo daugiau krovinių. Tarp posėdyje pripažintų svarbiais projektų jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamos teritorijos šiaurinėje 15 ha dalyje naujo pirso bei krantinių, naujų terminalų statyba. Beje, šis projektas reikalauja mažiausia valstybės lėšų - apie 18,5 mln. Lt, kompanijos investicijos į suprastruktūrą iki 2017 m. sudarytų 190 mln. Lt, o krovą uoste kasmet padidintų apie 4 mln. t, Uosto direkcija per metus gautų papildomai 17 mln. Lt pajamų iš rinkliavų.

Svarbus ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" projekto Klaipėdoje įkuriant konteinerių paskirstymo uostą projektas, kainuosiantis kur kas brangiau, bet per laikotarpį iki 2017 metų duosiantis papildomai 6 mln. t krovinių ir daugiau kaip 2 mlrd. litų pajamų. Ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalo plėtra svarbi, nes šiuo metu kompanija krauna labai daug konteinerių. Taigi abiem konteinerius gabenančioms kompanijoms reikia sudaryti sąlygas plėstis, nes konteineriai ir toliau išlieka vienu iš prioritetinių Klaipėdos uosto krovinių. Kiti svarbūs uosto kroviniai - naftos produktai, grūdai, šaldyti produktai.

Pasak ministro, labai aktualus klausimas - gylis uoste. Todėl labai sparčiai reikia spręsti, ar 14 m gylis uosto kanale pietinės dalies link, kurio dėka galėtų atplaukti didesni laivai, atgabensiantys daugiau krovinių, nepadarytų žalos aplinkai. Būtina kuo greičiau atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Dalia BIKAUSKAITĖ, ve.lt