„Škoda“ tampa populiariausiu politikų, pareigūnų automobiliu. Kaip tik pirkimo ar nuomos konkursas - taip laimi „Škoda“. Sunku nelaimėti, kai kartais atrodo, jog konkurso sąlygos surašytos būtent šiai vienintelei markei. Vien Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Policijos departamentas pastaraisiais metais pirko kelis šimtus škodų. Tik Lietuvos teismai policijos konkursą įvertino nedviprasmiškai: pirkimo sąlygos neteisėtos, diskriminacinės ir ribojančios konkurenciją.
Po krizės atkuntančios savivaldybės ir valstybinės įstaigos įjunko pirkti ar nuomotis naujus automobilius. Viešuose konkursuose dažnai dalyvauja tik vienas tiekėjas, o jo siūlomas automobilis tas, kuris patinka įstaigos vadovybei. Juk visada galima konkurso reikalavimus surašyti taip, kad nepageidaujami pretendentai atkristų. O kai sutartis užantspauduota, nebaisūs nei kontrolieriai, nei teismai.
Fortūna palanki „Škodai“
Plungės savivaldybė, pirkdama naują automobilį merui Audriui Klišoniui, į viešųjų pirkimų konkurso reikalavimus suguldė jo ilgį, plotį ir aukštį milimetrų tikslumu. Bent milimetras neatitiks - lauk iš konkurso. Šiuo atveju „netinkamų“ pretendentų net atsijoti nereikėjo - visi puikiai žinojo, kad merui reikia „Škoda Superb“, tad kitų automobilių pardavėjai nesivargino siūlytis.
Šiaulių miesto savivaldybė globos namams ir Socialinių paslaugų centrui taip pat pirko „Škoda“ automobilius. Matyt, stengėsi markę pritaikyti prie naujojo mero Artūro Visocko mylimos sportinės aprangos, reklamuojančios „Škodomis“ prekiaujančią gero bičiulio įmonę. Ir čia joks konkurentas skersai kelio nestojo.
Per pastaruosius dvejus metus maždaug trečdalis savivaldybių įsigytų arba išsinuomotų naujų mašinų buvo iš vienintelio tiekėjo, ir su „Škoda“ ženklu. Čekiškus automobilius Lietuvoje galima įsigyti iš šešių oficialių atstovų.
Viešųjų pirkimų duomenys rodo, kad automobilių pirkimo konkursuose didžiausia sėkmė lydi sostinėje įsikūrusią bendrą Čekijos ir Lietuvos bendrovę ARX - jai Fortūna šypsosi net 82 proc. viešųjų pirkimų, kuriuose ji dalyvauja. Nuo 2012 m. bendrovė konkursuose pateikė 44 pasiūlymus ir 36 atvejais buvo pripažinta laimėtoja.
Vien Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Policijos departamentas pastaraisiais metais iš ARX pirko daugiau kaip 300 „Škodų“. 65 „Škoda Yeti 4x4“ už ES lėšas įsigytos specialiai apylinkių inspektoriams, dar 252 „Škodos“ išsinuomotos 3 metams už 4 mln. eurų. Į 80 naujų „Škoda Yeti“ visureigių sėdo policijos patruliai, o kelių policijai, kriminalistams ir administraciniams padaliniams atiteko 172 „Škoda Oktavia“.
Konkurencija tik dėl akių
Bet pastarasis nuomos sandoris sulaukė ne tik kritikos dėl specialiai „Škoda“ automobilių tiekėjui surašytų viešojo pirkimo techninių reikalavimų, bet ir tuos įtarimus patvirtinusių teismų verdiktų.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija nusprendė vienareikšmiškai - pirkimo sąlygos neteisėtos, diskriminacinės ir ribojančios konkurenciją. Tą patį patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Mat pagal pernai vasarą Policijos departamento paskelbto nuomos konkurso sąlygas daugybė potencialių tiekėjų jame galėjo dalyvauti tik teoriškai. Įsiskaičius į norimų išsinuomoti automobilių techninių specifikacijų „paklodes“ akivaizdu, kad jomis kelias į laimėjimą buvo klojamas tik „Škodai“.
Teisėjų kolegija už nesąžiningas konkurso sąlygas Policijos departamentui skyrė 10 tūkst. eurų baudą, taip pat priteisė atlyginti iš viso 7,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas dviem konkursą apskundusioms bendrovėms. Tačiau nutraukti niekinių nuomos sutarčių ir grąžinti automobilius tiekėjui policija neprivalės. Mat pirmosios instancijos teismas kitados nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdė konkurso. O dabar, kai automobiliai jau eksploatuojami, įrengti pagal departamento reikalavimus, pažymėti specialiais ženklais, sutarčių nutraukimas kainuotų daugiau kaip 1,7 mln. eurų.
Kaltųjų neieško
Baudą Policijos departamentas sumokėjo, tačiau išieškoti mokesčių mokėtojams padarytos žalos nė nebandoma - nebuvo net tarnybinio patikrinimo. Pasak departamento atstovo spaudai Ramūno Matonio, konkurso sąlygas rengė daugybė žmonių - strateginio planavimo grupė, viešųjų pirkimų komisija, teisininkai ir net policijos pareigūnai, kurių buvo klausiama, kokių techninių ypatybių reikėtų jų naudojamiems automobiliams.
„Imuniteto tarnyba nagrinėjo, bet pareigūnų tyčios neįžvelgė, - teigė R.Matonis. - Mes gi nesame ekspertai, kurdami reikalavimus automobiliams naudojomės Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų sudaryta klasifikacijų lentele, klausėme žmonių, kurie važinės tomis mašinomis. Negi dabar iš viso departamento, visų policininkų turėtume išieškoti tuos 10 tūkst. eurų?“
Skandalingą Policijos departamento automobilių pirkimą pražiopsojo ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Ji teisinasi, kad šiuo atveju dėl konkurenciją ribojančių perkančiosios organizacijos dokumentų tiekėjai į ją nesikreipė. Visgi neilgai trukus valstybės institucijų atstovai jau negalės muštis į krūtinę, kad nesugebėjo tinkamai surašyti techninių reikalavimų perkamiems automobiliams, - VPT rengia metodines rekomendacijas, kaip tinkamai aprašyti pirkimo objektą, kad būtų išvengta viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
Pardavėjų koziris - kaina
Policiją naujais automobiliais aprūpinusios bendrovės ARX direktorius Česlavas Antonovičius „Vakaro žinias“ tikino, kad, nepaisant teismų sprendimų, konkursas buvo teisėtas, o problema eskaluojama tik dėl kažkieno politinių interesų.
„Mes politiniuose žaidimuose nedalyvaujame ir į jokius neskaidrius sandorius nesiveliame, todėl jau 20 metų ramiai dirbame“, - numoja ranka Č.Antonovičius.
Paklaustas, kaip „Škodos“ atstovams pavyksta laimėti daugumą valdiškų įstaigų skelbiamų automobilių pirkimo konkursų, jis teigė, kad sėkmę lemia automobilių kokybės ir kainos santykis.
„Jeigu mūsų automobiliai būtų brangesni, tai ir nelaimėtume tų konkursų“, - tikino jis.
Teismas: „Škodų“ pirkimo sąlygos neteisėtos, diskriminacinės ir ribojančios konkurenciją
Povilas URBŠYS, Seimo narys:
Kodėl konkurso sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui? Kažkas sakys, kad „Škodos“ automobiliai pigiausi, labiausiai atitinka policijos poreikius. Bet iš savo praktikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje galiu pasakyti, kad privatus sektorius turi aukštesnę kvalifikaciją nei valstybės tarnautojai ir dažnai pasinaudoja paslaugų pirkėjo nekompetencija arba asmeniniu suinteresuotumu. Šiuo atveju akivaizdu, kad konkreti automobilių prekybos bendrovė gavo pelningą užsakymą, o teismas, pripažinęs, kad buvo pažeidimų, priteisė baudą valstybės institucijai iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.
Jeigu eilinis policininkas sudaužytų tarnybinį automobilį ir būtų pripažintas dėl to kaltu, neabejoju, kad padarytą žalą išskaičiuotų iš jo atlyginimo, o jeigu žalą padaro šiltai sėdintis Policijos departamento biurokratas, jis gali likti nebaudžiamas? Faktas, kad Policijos departamente yra pareigūnų, kuriais gali manipuliuoti privačios struktūros, meta šešėlį ir ant vadovų. Aš asmeniškai neturiu pagrindo nepasitikėti dabartine policijos vadovybe. Manau, ji turėtų išsklaidyti abejones dėl pernai priimtų sprendimų, nustatyti asmenis, dėl kurių kaltės atsirado žala, ir pritaikyti jiems bent jau drausminę atsakomybę, jei neįmanoma pritaikyti baudžiamosios.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą