Keturios priežastys, kodėl prezidentė sulaukia tūkstančių, o kiti tik šimtų „patinka“

Tarp valstybės vadovų socialiniuose tinkluose prezidentė Dalia Grybauskaitė neturi konkurentų, sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. „Ar, be prezidentės, turime bent vieną politiką, valstybės vadovą, kuriam užlipus ant scenos, žmonės plotų, o ne švilptų ir tai būtų ne partijos sąskrydis?“ – klausia A. Katauskas. Tačiau, pasak jo ir politologo Mažvydo Jastramskio, sėkmę socialiniuose tinkluose lemia ne tik palankus visuomenės vertinimas, bet ir sugebėjimas rimtą informaciją „atskiesti“ lengvesnio turinio informacija bei geras humoro jausmas.

Iš politikų ir visuomenės veikėjų palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina D. Grybauskaitę. Atmetus nepalankius vertinimus, prezidentę paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, palankiai vertina 34,3 proc. gyventojų. Antras sąraše – Ramūnas Karbauskis su 22,8 proc.

Tačiau nors reitinguose skirtumas tesiekia keliolika procentų, socialiniame tinkle „Facebook“ R. Karbauskio, taip pat ir palankiai vertinamo premjero Algirdo Butkevičiaus įrašai susilaukia kartais ir tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių mažiau palaikymo.

Pasak viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresniojo partnerio A. Katausko, politikų – partijų vadovų ir su jokia politine partija nesusijusio prezidento populiarumas yra skirtingi dalykai. A. Katausko teigimu, nepriklausymas partijai – vienas pirmųjų D. Grybauskaitės raktų į socialinių tinklų vartotojų širdis.

„Prezidentė populiariausia ir turi didžiausią pasitikėjimą pagal visus reitingus. Jei ji būtų susijusi su kokia nors politine partija, greičiausiai būtų vertinama ne taip gerai.

Čia verta užduoti vieną klausimą – ar, be prezidentės, turime bent vieną politiką, valstybės vadovą, kuriam užlipus ant scenos, žmonės plotų, o ne švilptų ir tai būtų ne partijos sąskrydis? Ji ir prieš ją dirbęs prezidentas tikrai buvo ir yra gerai vertinami“, – kalba viešųjų ryšių specialistas.

Prezidento institucija – patrauklesnė už kitas

Didelį visuomenės pasitikėjimą prezidento institucija, kaip tokia, LRT.lt pašnekovai įvardija kaip dar vieną komunikacijos socialiniuose tinkluose sėkmės elementą.

„Prezidento institucija suteikia tam tikrų pranašumų komunikuojant su žmonėmis: prezidentas paprastai yra įdomesnis, geriau vertinamas ir populiaresnis už „standartinį“ politiką, partijos lyderį.

Tai yra institucijos pranašumas, todėl prezidentas ir parlamentinės ar juolab neparlamentinės partijos lyderis šiuo atžvilgiu yra nesulyginami“, – teigia  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis.

Premjerui, A. Katausko teigimu, nepavyksta pasiekti prezidentės populiarumo socialiniuose tinkluose ir jo įrašai renka dešimtis, šimtus, bet ne tūkstančius „patinka“ paspaudimų, nes vyriausybės institucija niekuomet populiarumu neprilygo prezidentūrai.

„Nors premjeras ir yra gerai vertinamas, jam nepavyksta pasiekti tokio palaikymo, nes pirmiausia jis yra vyriausybės vadovas. Vyriausybė niekuomet nebuvo konkurentė pasitikėjimo kovoje su prezidento institucija.

Antra vertus, jis priklauso partijai, kuri susilaukia daug kritikos. Be to, premjero komunikacijos aktyvumas atsilieka, jau nekalbant apie kitus politikus“, – sako A. Katauskas.

Prezidentūra geriau įvaldžiusi socialinius tinklus

LRT.lt pašnekovų nuomone, vien reitingams visos šlovės dėl palaikymo socialiniuose tinkluose „nurašyti“ nevertėtų.

„Prezidentė tikrai puikiai vykdo komunikaciją socialiniuose tinkluose. Ji turi pakankamai didelį įdirbį. Apie antrą palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše esantį R. Karbauskį kalbėti pradėjome tik šių metų pradžioje, tuo metu apie D. Grybauskaitę kalbame jau antrą kadenciją.

Sistemingas jos komandos darbas, per ilgą laiką sukauptas didelis sekėjų būrys ir gerai išdėliota komunikacija jai leidžia laimėti. Socialiniuose tinkluose prezidentė kol kas tikrai neturi konkurentų tarp mūsų valstybės vadovų“, – teigia A. Katauskas.

Pasak M. Jastramskio, socialiniuose tinkluose surinkti daug „patinka“ paspaudimų politikui apskritai yra sudėtinga. Tačiau sugebėjimas neapsiriboti vien su darbu susijusiais įrašais – padeda.

„Dažnai tenka pastebėti, kad politikų komunikacija apsiriboja dalyvavimu kažkokioje šventėje, verbų pirkimu arba rašymu apie kažkokias problemas. Prezidentės komandos sugebėjimas pateikti nemažai lengvesnio turinio informacijos socialinėje erdvėje suteikia jai pranašumo“, – kalba M. Jastramskis.

Anot pašnekovų, socialiniuose tinkluose labai daug palankumo sulaukia skoningas humoras, kuriuo neretai pasižymi prezidentės komunikacija „Facebooke“ besirūpinanti komanda.

„Kitiems politikos veikėjams arba jų komandoms, dalijantis įrašais socialiniuose tinkluose, gerokai kebliau su humoru, nei prezidentės komandai. Tam, kad galėtum socialiniuose tinkluose juokauti, reikia sukurti tuos pokštus bei absoliučiai pasitikėti savimi. Prezidentės, jos komandos veiksmuose socialiniuose tinkluose matyti tas pasitikėjimas savimi, žinojimas to, kas daroma“, – sako A. Katauskas.

Nesuvokiantys interneto svarbos pralaimės

Politologas M. Jastramskis pastebi dar vieną svarbų aspektą, kuris turi įtakos prezidentės komunikacijos socialiniuose tinkluose sėkmei, – jais dažniau naudojasi jaunesni žmonės.

„Sakydamas jaunesni, turiu mintyje žmones maždaug iki 40 metų. Prezidentė su šia kategorija ganėtinai neblogai „dirba“. Praėjusių prezidento rinkimų duomenys, kokio amžiaus žmonės pasirašė už kandidatą, rodo, kad tarp jaunesnių žmonių D. Grybauskaitė dominavo.

Taigi savo vaidmenį atlieka ir elektoratų skirtumai – A. Butkevičiaus ir R. Karbauskio rinkėjas yra kiek vyresnis, jis rečiau naudojasi socialiniais tinklais“, – pažymi politologas.

Pasak M. Jastramskio, kai kurioms partijoms internetas, socialiniai tinklai apskritai atrodo nereikalingi, tačiau internetu naudojasi absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, todėl tie politikai, kurie mažai „sėdi“ internete, ilgainiui praloš. Vien todėl, kad jie, pasak politologo, nemato gana svarbios viešosios erdvės dalies.