Mes tokie panašūs, kad sunku ką nors pridurti kolegoms. Panašios mūsų mokesčių politikos, ekonominiai ciklai“, - per susitikimą džiaugėsi Estijos finansų ministras J.Ligis.
O Latvijos finansų ministras A.Vilkas tuoj pridūrė: „Mes turime tiek daug panašumų, mums reikia dažniau susitikti ir tai aptarti, apie tai diskutuoti. Aišku, mes galime susitikti Briuselyje, tačiau ten turime per mažai laiko aptarti Baltijos šalių reikalus“.
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus „Respublikai“ sakė, kad pasaulyje iš viso nėra dviejų šalių, kur būtų panašios mokesčių ir bankinės sistemos.
„Kai man reikia palyginti tris Baltijos valstybes, privalau labai daug ką apibendrinti. Jeigu pradedu nagrinėti, kaip jose mokesčiai veikia įmones, kaip sudaromos valdybos ar apmokestinamos centrinių fondų investicijos, randu siaubingus skirtumus, - teigė V.Katkus. - Tik labai apibendrintu lygiu galima įžvelgti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų panašumus, tačiau išties jos yra labai skirtingos net pagal savo ūkinę struktūrą, įmonių, sektorių skaičių, bankų įtaką ir t.t. Kalbant apie bendrą stojimą į euro zoną reikia prisiminti, ką tėvai nuo mažens sako vaikams: visada galvok savo galva, nedaryk to būtinai, nes kiti taip daro. Todėl Lietuva negali žvalgytis į Estiją ar Latviją, o privalo pasiskaičiuoti savo pajėgumus įsivesti eurą. Šiandien mes tokių pajėgumų neturime“.
„Tikrai manau, kad siekis įsivesti eurą yra teisingas, - kalbėjo R.Šadžius. - Nes jo įsivedimo pliusų yra labai daug, o, kaip teisingai pažymėjo ministras J.Ligis, minusai yra daugiausiai susiję su žmonių emocijomis. Įsivedę eurą mes būsime daug labiau matomi investuotojams. Baltijos šalys turėtų stengtis pritraukti kuo daugiau investicijų, nes vidinio kapitalo mūsų ekonomikos plėtrai tikrai nepakanka“.
„Lito pakeitimas euru gali tik pabloginti investicinę aplinką Lietuvoje, - sakė V.Katkus. - Finansų ministras taip sakydamas įlindo į profesionalios bankininkystės sritį, bet visiškai pamiršo CDS indeksą (Credit Default Swap indeksas atspindi investuotojų požiūrį į šalies galimybes grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį. - red. past.). Tai yra tam tikras investuotojo perkamas polisas, kuriuo apsidraudžiama nuo valstybės nemokumo“.
Pasak V.Katkaus, šiandien Lietuva turi 107 bazinių punktų CDS indeksą, o euro zonoje esančios Slovėnija, Ispanija arba Italija vertinamos gerokai prasčiau - 258 CDS indekso punktais. Ekonomisto teigimu, tai rodo, kad litą turinti Lietuva pagal galimybes bankrutuoti yra vertinama net 2,5 karto geriau nei minėtos euro zonos šalys.
„Kuo mažesnis valstybės CDS, tuo investuotojams labiau apsimoka joje investuoti, o mums kalamas teiginys, kad euras pagerins Lietuvos investicinį patrauklumą, yra absoliutus iš piršto laužtas mitas, - sakė V.Katkus. - Euru pridengiamos tik mūsų biurokratinės bėdos, nes tikrai Italijoje sklypo detalųjį planą aš gausiu per 12, o Lietuvoje - tik per 36 mėnesius. Bet kokią Lietuvos įmonę ar užsienio investuotoją smaugia ne litas, o mūsų valdininkų ir biurokratų kliūtys“.
Trijų ministrų susitikime R.Šadžius demonstravo įsitikinimą, kad įsivedusi eurą Lietuva taps įtakinga sprendžiant svarbiausius ES reikalus.
„Politiniai pliusai - esame ES nariai, tačiau, kaip pastebėjo J.Ligis, atsidurti prie to tikro stalo, prie kurio priimami tikri sprendimai ir dalyvauti tame sprendimų priėmime, man atrodo, visoms Baltijos šalims būtų labai naudinga“, - džiaugėsi R.Šadžius.
„Visiška nesąmonė, kad įsivedę eurą mes turėsime kokį nors svaresnį balsą Briuselyje, nes svarbiausi ES finansiniai sprendimai yra priimami tik Frankfurte, kur įsikūręs Europos centrinis bankas, - tvirtino ekonomistas V.Katkus. - Būtent turint litą, mūsų balsas dar gali būti girdimas ES viršūnių, nes Lietuva bet kada savo valiutą iš esmės gali atsieti nuo euro ir susieti su, tarkim, Švedijos krona ar Šveicarijos franku. Įsivedę eurą ir galutinai įtraukti į ES, mes prarasime bet kokią įtaką - atsisakyti Bendrijos valiutos jau nebus įmanoma.
Euro įvedimas yra naudingas tik Lietuvos politikams ir valdininkams, nes tai leistų jiems nusimesti nuo savo galvos visus sunkiausius darbus ir valstybės valdymą galutinai perduoti Briuseliui ar Frankfurtui. Bet tai Lietuvai kainuos baisius pinigus - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką, tarkim, vos tik atsigavus mūsų ekonomikai“.
R.Šadžius vakar taip pat pareiškė, kad prieš litą iškeičiant į eurą nėra jokio reikalo atsiklausti tautos, ar ji pritaria nacionalinės valiutos bei vieno valstybės simbolių išsižadėjimui politikų rankomis.
„Lietuvoje referendumas (dėl euro įvedimo - red. past.) nėra būtinas teisiniu požiūriu, nes mes visi 2003 metais balsavome referendume dėl stojimo į ES, o įstoję pasirašėme sutartis, kuriose yra aiškiai užfiksuotas mūsų įsipareigojimas prisijungti prie bendrosios pinigų sąjungos tuomet, kai atitiksime ekonominius kriterijus“, - nusprendė finansų ministras.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą