Mindaugas Lingė: valstybės tarnautojai papildomai uždarbiaudami toje pačioje įstaigoje sukuria elitinį sluoksnį
Mindaugas Lingė: valstybės tarnautojai papildomai uždarbiaudami toje pačioje įstaigoje sukuria elitinį sluoksnį

Tai, jog valstybės tarnautojai gali papildomai uždarbiauti toje pačioje įstaigoje, sukuria elitinį valdininkų sluoksnį, ir tai gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.

Antradienio rytą "Žinių radijui" komentuodamas Seimo teisininkų sukritikuotas Prezidentės teiktas įstatymo pataisas, kuriomis šalies vadovė siūlo neleisti valstybės tarnautojams užsidirbti pasirašant atskiras sutartis, M. Lingė kalbėjo, kad Seimo teisininkai vadovavosi Konstitucinio Teismo doktrina, nagrinėjančia atvejus, kai valstybės tarnautojas nori dirbti darbą kitoje įstaigoje ar institucijoje, o ne toje pačioje, kurioje jau dirba šiuo metu.

"Vieni kalba apie ratus, o kiti - apie batus. Prezidentė apskritai siūlo naikinti ydingą praktiką, kai valstybės įstaigose yra sudaromos galimybės kai kuriems valstybės tarnautojams nuolatos dirbti pagal papildomas darbo sutartis su ta pačia institucija. Noriu pabrėžti, kad dėl šių atvejų Konstitucinis Teismas tikrai nėra pasisakęs ir nėra nagrinėjęs, tad rėmimasis nesama doktrina yra šiek tiek manipuliacinis", - sakė M. Lingė.

Pasak Prezidentės patarėjo, šiuo metu egzistuojanti dvigubo įsidarbinimo institucijoje galimybė kaip tik neleidžia išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, trukdo valstybės tarnautojui atlikti tarnybines pareigas, kenkia valstybės tarnybos autoritetui. Tai, anot M. Lingės, tikrai gali prieštarauti esamai Konstitucinio Teismo doktrinai ir esamiems išaiškinimams.

"Be to, kaip tik dėl tokių atvejų gali būti pažeidžiama Konstitucija dėl asmenų lygiateisiškumo, kai vieni asmenys tampa lygesni prieš kitus, kai vieni tarnautojai turi sąlygas, kiti - tokių sąlygų neturi. Kaip tik tokie atvejai iškreipia valstybės tarnybos darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką, kuri tikrai reglamentuota Valstybės tarnybos įstatyme ir per keletą metų ištobulinta (...), ir taip sukuriamas tam tikras elitinis tarnautojų sluoksnis, kuris turi sąlygas pasipelnyti", - sakė M. Lingė.

Prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, užkirsti kelią pasipinigavimui valstybės tarnyboje ir užtikrinti skaidrų valstybės lėšų naudojimą.

Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie Europos Sąjungos (ES) projektų.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadoje teigiama, kad Prezidentės siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai, kurioje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali pasirinkti darbą, Konstitucijos garantuojamam asmenų lygiateisiškumo principui ir Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą.

Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turi papildomas darbo sutartis, finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų. Finansų ministerijoje tokias papildomas darbo sutartis turi 15 tarnautojų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje - 14, Ūkio ministerijoje - 7. Tokia praktika klesti ir įstaigose prie ministerijų - Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.

Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlo įtvirtinti, kad valstybės ar savivaldybės institucijose bei įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai negalėtų gauti iš savo darbovietės jokių kitų pajamų tik pareiginę algą, įstatymo leidžiamus priedus ir priemokas už įprastinę darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą ir apmokėjimą už viršvalandžius. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai ir toliau galės būti skatinami, tačiau užkertamas kelias uždarbiauti savo pačių įstaigose.

Prezidentės teigimu, europiniai pinigai skirti visų Lietuvos žmonių gerovei kurti ir yra valstybės biudžeto dalis. Šių lėšų naudojimas kai kurių valstybės tarnautojų papildomų algų mokėjimui iškreipia valstybės tarnybos sistemą bei kelia įtarimų dėl galimų protekcijų ir neskaidraus valstybės tarnybai skiriamų pinigų panaudojimo.

Valstybės kontrolė atlieka patikrinimą dėl tokio pobūdžio valstybės tarnautojams išmokėtų lėšų masto ir skaidrumo.

Sidebar placeholder