Ant Vyriausybės stalo jau kuris laikas guli elektroninio balsavimo įstatymo projektas. Jo stūmėjai ne kartą yra raginę politikus greičiau apsispręsti, nes mes šioje, kaip ir daugelyje sričių, atsiliekame nuo Estijos. Esą balsavimas internetu padėtų į rinkimus pritraukti daugiau jaunų žmonių, ypač išeivių. Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas Gintautas Žintelis, buvęs ryšių ir informatikos ministru 1992 -1996 metais, mano, jog forsuoti šio įstatymo priėmimo nėra jokio reikalo, o pirmiausia būtina padaryti tvarką informatikoje.
- Šiandien yra visiška netvarka,- taip Lietuvos būklę informatikos srityje vertina G.Žintelis. - Jeigu šiandien reikėtų valstybėje atrasti asmenį, kuris nustato šios srities politiką, nerastumėte. Nes jo nėra. Mes deklaravome, kad XXI amžius yra informacinių technologijų amžius, bet tuo pačiu metu sunaikinome visas struktūras. Yra departamentas ministerijoje, kuriame dirba keli žmonės, bet jie nėra specialistai, neturi jokių įgaliojimų. Tai yra bėda. Tas pat yra ir su kibernetiniu saugumu, kas ypač svarbu. Mes įsteigėme Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kuris yra Krašto apsaugos ministerijoje, o buvo ministerijos įmonės, kurios net kvadratuko pavidalu nėra internetinėje svetainėje, dalis. Tai rodo, kad mes tik šnekame, jog tai labai svarbu, o kai reikia daryti, nieko nedarome. Aš bandžiau per Mokslų akademiją įrodyti, kad Lietuvoje turi būti struktūra, turi būti atsakingas ir įgaliojimus turintis žmogus, bet yra taip, kaip yra. Jeigu kalbėsime apie elektroninio balsavimo įstatymą, mano manymu, jis yra reikalingas. Bet nėra jokio reikalo forsuoti ar verstis per galvą, nes tiek laiko jo nebuvo ir nieko neatsitiko. Jis nėra toks sudėtingas, norint jį galima padaryti greitai ir paprastai.
- Tad kodėl taip ilgai dėl tos sistemos tąsomasi?
- Todėl, kad daug šnekama ir nieko nedaroma. Kaip visi, turbūt, pastebi, pagrindinis klausimas valstybėje: ar galima pastatyti staliuką nuo kavinės per 40 metrų, ar ne? Reikia būti idiotu, kad valstybėje į politinį lygį keltum tokius klausimus. Jeigu penktos ar dešimtos eilės klausimams gaištame laiką, tai rimtiems laiko nelieka. O antra, grįžtame vėl prie to paties: šiandien nėra institucijos, kuri atsakytų už valstybinės reikšmės informacinių technologijų projektus. Kai koks nors departamentas ką nors paruošia, kitiems tai visai nesvarbu. Nėra tos spyruoklės, kuri galėtų priversti tai daryti.
- O juk ta spyruoklė buvo - ministerija.
- Tai ir yra cirkas, kad Ryšių ir informatikos ministeriją mes panaikinome 1995 -1996 metais, kada visur deklaravome, kad informacinės technologijos yra prioritetai. Danai ir visi kiti turi tas ministerijas, o mes tada, būdami progresyvūs, panaikinome. Norėta parodyti politiškai, kad mažinamas biurokratų skaičius. Bet iš esmės biurokratų ne sumažėjo, o padaugėjo.
- Mes vis tiek turime greičiausią pasaulyje internetą.
- Turime. Tai yra pasiekta tuo, kad tada normaliai dirbome. Mes turime greičiausią internetą, o jeigu pavažinėsite po pasaulį, pamatysite, kad mūsų mobiliųjų telefonų (pokalbių - red. past.) kainos tikrai nedidelės, mes turime gerą ryšį ir neturime problemų. Aš šiandien jaučiuosi ramus, tegul man kas nors pasako, kad mes blogai sutvarkėme ryšius.
- Pasaulyje tik viena kita valstybė turi elektroninį balsavimą, mes taip pat veržiamės į jų gretas. Kodėl? Norime atrodyti kitokie, nors tik ir kalbame apie skurdą?
- Šiek tiek yra reklamos, mes norime pasirodyti modernūs. Bet, svarbiausia, norime modernūs pasirodyti ten, kur viską lyg ir galima padaryti paprastai. Štai padarysime elektroninį balsavimą. O kas iš to? Mes manome, kad tai ką nors iš esmės pakeis. Nieko nepakeis. Tai yra papildoma priemonė, papildomos galimybės ir nieko daugiau, jokių lūžių čia negali būti.
- Na, sakoma, kad jaunimas rinkimuose bus aktyvesnis, emigrantai balsuos.
- Kas nenori balsuoti, tas nebalsuos nei elektroniniu būdu, nei ateidamas. Galima balsuoti kaip nori, vis tiek į valdžią ateina tie patys klounai. Rinkimų tvarka tokia, kad jos nepakeis net jeigu kokių 50 tūkst. balsuotojų bus daugiau.
- Kiek kūrėme elektroninių sistemų - ir e.sveikata, ir e.receptas, ir Registrų centro, - visas jas lydėjo skandalai, jos arba strigo arba neveikė. Gal tai kartojasi todėl, kad nė vienu atveju neranda kaltųjų?
- Dar 1994 metais buvo Vyriausybės nutarimas, kad bet kokia ministerija, darydama informacinių technologijų projektą, kuris yra bendravalstybinės reikšmės, turi derinti su Ryšių ir informatikos ministerija. Turi būti sujungimai, nes jeigu ištrauksi gabalą ir nesujungsi su kitais, nieko nebus. Panaikinus ministeriją, tas nutarimas automatiškai sunyko, ir dabar kiekvienas daro savaip. Medikai daro taip, kaip jie supranta. Bet tai visai nereiškia, kad taip reikia daryti. Atsiranda žinybiškumas, visokie interesai. Nėra piramidėje jungiančios grandies, kuri galėtų pasakyti, kad viską reikia daryti nuosekliai. O dabar yra taip: gavo pinigų ir „įsisavino“. Kaip tai daroma, visi puikiai žino. O kad sistema truputį veikia arba truputį neveikia, visuomet galima rasti priežasčių.
- Ar ne rizikinga mums būtų kliautis elektronine balsavimo sistema, turint galvoje, kiek dabar vyksta kibernetinių atakų, prieš kurias neatsilaiko net turtingiausios valstybės?
- Teisingai. Bet aš neduočiau nė 10 eurų, kad kažkas laužtų ir nulaužtų. O kas nuo to pasikeistų?
- Mažų mažiausiai, būtų kompromituojama valstybė.
- Valstybę sukompromituoti būtų galima, bet dėl to jokių pokyčių neįvyktų. Todėl nematau jokio skirtumo, ar būtų elektroninis balsavimas, ar ne, valdžia būtų tokia pati. Turime Seime kolegą iš Mokslų akademijos, aš kas mėnesį jam kalu, kad reikia susitikti su premjeru. Aš noriu paklausti, ar jis supranta problemą, ar ne. Aš, asmeniškai, jokio intereso neturiu, bet premjeras privalo suprasti, kad turi būti sukurta institucija informacinėms technologijoms. Mažiausiai turi būti bent viceministras, kuris tik ta sritimi ir rūpintųsi. Požiūris turi būti ne toks, koks yra dabar. Atėjo valstiečiai, jiems reikėjo Kultūros komiteto, o komitetų skaičiaus didinti nenorėjo, tai panaikino Informacinės plėtros komitetą. Dabar nėra nei kultūros, nei informacinių technologijų. Tai apie ką mes kalbame?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą