Pirmadienį Norvegijos pirmos instancijos teisme buvo svarstomas lietuvių šeimos, kuri kovo pabaigoje iš laikinų globėjų „pagrobė“ savo sūnų ir išsivežė į Lietuvą, ieškinys. Šeima siekia, kad būtų peržiūrėtas ir panaikintas apskrities komisijos sprendimas dėl globos teisių atėmimo iš tėvų. Ar taip įvyks, paaiškės po poros savaičių.
Kaip rašė „Vakaro žinios“, Norvegijoje trejus metus gyvenusi ir dirbusi lietuvių šeima į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį pateko, kai sūnus kelis kartus mokykloje susimušė. Berniuko mama Kristina pasakojo nusprendusi savo vaiką „pagrobti“, kai susitikti su juo leidimą Vaiko teisių apsaugos tarnyba duodavo vis rečiau ir tarnybos darbuotojai apskritai ėmė vengti bendrauti su šeima.
Jau būdama gimtinėje šeima sužinojo, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo pranešimą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kad Norvegija paskelbė tarptautinę berniuko paiešką.
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė lietuvių šeimai Norvegijos institucijoje atstovaujanti advokatė Sand-ra Latotinaitė, Norvegijos vaiko teisų apsaugos tarnyba nusiteikusi vaiką - Lietuvos pilietį - susigrąžinti vadovaudamasi Hagos konvencijos Dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniais aspektais.
„Nežinome, kokie bus Lietuvos institucijų sprendimai, tad negalime atmesti galimybės, kad, Norvegijai pareikalavus, vaikas bus grąžintas į Norvegiją, todėl būtina išnaudoti visas teisines priemones siekiant apskrities komisijos sprendimo dėl globos teisių atėmimo iš tėvų panaikinimo“, - sako S.Latotinaitė.
Advokatė pasakojo, jog pirmadienį vykusiame posėdyje buvo kalbėta apie tai, kad mama „pagrobė“ ir išsivežė savo vaiką į Lietuvą. Ir šis faktas teisinėje kovoje - argumentas ne šeimos naudai.
Beje, kaip ir visų keturių per pastarąjį pusmetį „pagrobtų“ ir iš Norvegijos į Lietuvą išvežtų vaikų atvejais. Dėl visų jų Norvegijos institucijų - apskrities komisijų ar teismų - priimti sprendimai yra likę galioti, bylos nenutrauktos. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba gana aiškiai duoda suprasti, kad ruošiasi reikalauti grąžinti tuos vaikus į Norvegiją.
S.Latotinaitės žiniomis, kol kas Norvegija buvo pareikalavusi grąžinti tik pernai lapkritį į Lietuvą be atitinkamų Norvegijos institucijų leidimo parvežtus vaikus.
Tą „Vakaro žinioms“ patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vedėja Jelena Semionova.
„Mes išaiškinome jiems tvarką, kaip pas mus nagrinėjami tokio pobūdžio prašymai, ir pakartotinai jie nebesikreipė, - sakė J.Semionova. - Nemanau, kad ir ateityje atsirastų koks nors teisinis instrumentas, kurio pagrindu būtų svarstomas klausimas dėl mūsų piliečio išdavimo kitai valstybei“.
Tuo metu iki šiol jokių Lietuvos valdžios institucijų pagalbos kovoje už savo vaikus nesulaukusios ir todėl juos „pagrobti“ pasiryžusios mamos tuo nėra tokios tikros. Jos mano, kad šioje situacijoje geriausia jų apsauga - viešumas. Galbūt visų šalies piliečių akivaizdoje mūsų valdžios institucijos neišdrįs „šokti pagal norvegų dūdelę“ ir išduoti svetimai šaliai nepilnamečių savo piliečių.
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas:
Vaikus ir jų šeimas Norvegijoje saugo konfidencialumo taisyklės, todėl Norvegijos valdžios institucijos negali komentuoti atskirų žiniasklaidoje minimų bylų, mat vaiko gerovės bylų informacija yra asmeninė. Kol kas jokių oficialių žinių ar dokumentų apie jūsų minimą atvejį Norvegijos ambasada Lietuvoje nėra gavusi, todėl komentuoti plačiau negaliu. Galbūt atsakingos Lietuvos valstybinės institucijos galėtų pakomentuoti, ar buvo gauti kokie nors oficialūs raštai. Noriu pabrėžti, kad Vaiko apsaugos tarnybų atsakomybę ir darbo užduotis Norvegijoje reguliuoja Vaiko teisių apsaugos įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Įstatymas galioja visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar gyvenimo Norvegijoje statuso, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vaikai ir tėvai iš kitų šalių vaiko gerovės bylose turi tokias pat teises, kaip ir Norvegijos piliečiai. Nesusipratimai tarp skirtingą pilietybę turinčių žmonių dažniausiai kyla dėl informacijos trūkumo, negebėjimo susikalbėti skirtingomis kalbomis, dažnai – ir dėl emocijų, kurios užplūsta susidūrus su teisinėmis tarnybomis. Tam, kad būtų galima dar geriau užtikrinti vaiko gerovę, rengiamės ratifikuoti 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Norvegijai prisijungus prie Hagos konvencijos, konvencija ir vaiko teisių apsaugos įstatymas sudarys geresnį pagrindą bendradarbiavimui vaiko gerovės bylose, kai vaikai yra iš kitų šalių.
Tėvų globos panaikinimas visada yra kraštutinė priemonė. Vietos Apskrities Vaikų ir socialinės rūpybos komitetas gali nuspręsti leisti perimti vaiko globą, kai vaikas kenčia dėl didelės nepriežiūros, o pagalbos priemonių namuose nepakanka, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta. Toks sprendimas, tikėtina, bus priimtas, jei vaikas patiria smurtą, prievartą ar kitokios formos didelę nepriežiūrą. Jei vaiko sveikata ir vystymasis gali labai nukentėti, nes tėvai nesugeba prisiimti pakankamos atsakomybės už vaiką, pavyzdžiui, svaigalų piktnaudžiavimo atveju, Vaiko apsaugos tarnyba pradeda domėtis tokia šeima. Visi sprendimai dėl globos perdavimo iš esmės yra laikini: sprendimas dėl globos perdavimo gali būti panaikintas, kai yra labiausiai tikėtina, kad tėvai galės vaikui suteikti tinkamą globą. Iš esmės vaikai ir tėvai turi teisę susitikti po globos perėmimo. Susitikimų dažnį, trukmę ir galimybę nustato Apskrities komitetas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą