"Norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikais, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi - Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina. Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų girdžiu "kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?". Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius - reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis? Manau, kad ne",- penktadienį sakė S. Kropas, kalbėdamas iškilmingame Kovo 11 -osios minėjime.
Todėl jis ragino neleisti nusivylimui persikelti į kūrybingą, drąsią ir jauną Lietuvą, besididžiuojančią Lietuvos pasiekimais, norinčia prisidėti prie jos klestėjimo. Nebijokime nuolat svajoti apie Lietuvą, kuri visiems miela ir leiskime išsimokslinusiai ir jaunatviškai kartai kurti Lietuvos valstybę",- kvietė signataras.
Iš istorinės salės tribūnos S. Kropas sakė, kad jį tiesiog gąsdina metų metus vykstančios batalijos dėl švietimo sistemos modelio.
"Man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokį išsilavinimą nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai. Politikų ir profsąjungų diskusijoje visai nesigirdi susirūpinimo mokiniu, jo išsilavinimo kokybe, prarandamu konkurencingumu, palyginti su kitomis valstybėmis. Rodos, mokiniai yra tik įrankis kovoje dėl mokyklų renovacijos ar mokinio krepšelio. Profsąjungos, deja, į derybas neatsinešė jokių pažangių šalių patirties pavyzdžių. Politinės partijos, deja, taip pat "rypauja" tik dėl mokytojų atlyginimų",- apgailestavo S. Kropas.
Jo nuomone, švietimo politika nėra vienintelė sritis, stringanti nerezultatyviose kalbose. Signataro teigimu, sveikatos apsauga, turinti puikų aukštos kvalifikacijos personalą ir reikalingą įrangą kenčia dėl neformalios apmokėjimo sistemos ir didėjančių eilių, socialinė sistema vis labiau skatina išlaikytinius ir tampa stabdžiu darbo vietų kūrimui.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas, kalbėdamas apie bankus, pripažino, kad bankai per tuos nepriklausomybės metus "ne tik klupinėjo, bet kartais ir griuvinėjo, pati sistema darė nemažai klaidų".
"Dalis visuomenės bankų nemėgsta ir tai yra suprantama. Gauta skaudžių pamokų, kurias, esu tikras, sektorius ir valstybės institucijos išmoko ir nebekartos. Apmaudu, kad sunkūs metai pagimdė begalę mitų apie bankus ir bankininkystę ir tie mitai yra gajūs iki šiol, o kai kas tais mitais mielai naudojasi, siekdami verslo tikslų ar politinių dividendų. Informacinio karo prieš Lietuvą dalimi yra ir skatinamas entuziazmas kaip išguiti skandinaviškus bankus ir šio sektoriaus investicijas iš šalies ir tai yra bendro scenarijaus kaip priešintis pažangą ir darbo vietas skatinančioms investicijoms bet kurioje srityje. Deja, neturime labai aiškaus paveikslo ir vizijos kokios bankininkystės Lietuvai reikia ir noro imtis jos kūrimo žingsnių",- sakė S. Kropas.
Tačiau mitams abejinga statistika rodo, anot jo, kad bankai yra strateginis šalies ūkio sektorius, pritraukęs didžiausias privačias užsienio investicijas Lietuvoje, padedantis įdarbinti žmonių sutaupytus pinigus, finansuojantis verslą ir strateginius valstybės projektus, vienas didžiausių ir patraukliausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų.
Signataro teigimu, minėdami Nepriklausomybės dieną, turime kuo pasidžiaugti. Anot S. Kropo, ką tik Europos Sąjungos statistikos departamento paskelbta informacija rodo, kad pagal BVP vienam gyventojui pasiekėme 75 proc. ES lygio. Netrukus Lietuva taps turtingųjų EBPO šalių klubo nare.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą