Lietuva, kuriai Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos neteikia jokios informacijos apie iš lietuvių atimamus vaikus, neturėtų nusileisti. Tokios pozicijos laikosi grupė parlamentarų, kurie vakar Seime įregistravo nutarimą, raginantį visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas aktyviai ginti iš tėvų paimtus nepilnamečius Lietuvos piliečius.
Taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę sukurti teisinį mechanizmą, kuris leistų nedelsiant reaguoti į nepilnamečių paėmimą iš tėvų. Esant reikalui parengti reikalingas įstatymų pataisas, projektus ar Vyriausybės nutarimus, kurie sukurtų veikimo galimybę atitinkamose situacijose.
Ministrų kabinetui taip pat siūloma pradėti diskusiją šiais klausimais ES institucijose ir inicijuoti pakeitimus ES teisėje. Esą tai sudarytų galimybę ginti nepilnamečių Europos Sąjungos piliečių, esančių Norvegijos Karalystės bei kitose ne ES narių teritorijose, teises. Tokį nutarimo projektą pateikė septyni Seimo nariai - Rima Baškienė, Aurelija Stancikienė, Rimantas Jonas Dagys, Jurgis Razma, Rytas Kupčinskas, Sergejus Jovaiša bei Valentinas Stundys.
„Vakaro žinių“ kalbinta Seimo narė R.Baškienė sako pasigendanti aktyvesnės Lietuvos institucijų pozicijos padedant Lietuvos piliečiams susigrąžinti iš jų Norvegijoje atimtus vaikus. Politikė įsitikinusi, kad Vyriausybė turėtų parengti tam tikrą veiksmų planą, kaip elgtis atskiroms tarnyboms, ambasadoms, ministerijoms.
„Norime aiškesnės Vyriausybės pozicijos, kaip veikti šiais atvejais. Kaip turėtų veikti tam tikros institucijos, ambasados, vaikų teisių tarnybos, ministerijos. Kaip joms reaguoti operatyviau. O jei trūksta kažkokių įstatymų, mes, įstatymų leidėjai, norėtume tą žinoti ir inicijuoti“, - kalbėjo R.Baškienė.
Kilus skandalui dėl Norvegijoje iš lietuvės paimto ir globėjams atiduoto septynmečio, dalis mūsų valstybės pareigūnų ir valdininkų nepasikuklino kritikuoti Norvegijoje gyvenančių lietuvių - esą vaikai iš jų atimami ne be reikalo.
Tačiau, R.Baškienės nuomone, savus piliečius reikia ne peikti ar menkinti, o jiems padėti.
„Sutinku, kad visada yra dvi medalio pusės. Kad galbūt ten iš tiesų yra kažkokių problemų. Faktas, kad šalies, kurioje gyveni, įstatymus reikia gerbti ir žinoti. Bet tai nereiškia, kad mes neturime teisės išsakyti savo pozicijos. Kodėl paimamas vaikas, jei jo Tėvynėje, Lietuvoje, yra seneliai? Kodėl nėra bendradarbiaujama su mūsų tarnybomis? Aš nesu šalininkė tos pozicijos, kad esą tėvai viską daro blogai. Kodėl mes negalime kelti klausimo, ar norvegai iš tiesų daro viską, kad vaikui būtų gerai? Ar tikrai vaikui geriau būti su svetimais nei su savo šeima, kuri gali pasitaisyti, ištaisyti klaidas, jei jos apskritai buvo padarytos“, - kalbėjo ji.
R.Baškienė sako esanti realistė ir nesitikinti, kad Norvegija įsiklausys tik į Lietuvos pastabas. Todėl, anot jos, būtina vaikų atiminėjimo klausimą kelti pačioje ES. Inicijuoti diskusiją su kaimyninėmis ir kitomis ES šalimis, kurios galbūt irgi turi tų pačių problemų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą