Pasak šalies vadovės, šiandienė geopolitinė aplinka reikalauja per artimiausius metus sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją, kad ji būtų tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai.
Nuspręsta per artimiausius 5 metus į 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet pakviesti apie 3,5 tūkst. šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro tik 1,7 proc. visų potencialių šauktinių.
Valstybei tai leis užbaigti sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015-2016 m., suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Tuomet Lietuvos kariuomenė taps mišri - sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių, kaip ir Suomijos, Estijos, Norvegijos, Danijos kariuomenės.
„Ginti savo Tėvynę - konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - sako prezidentė D.Grybauskaitė.
Jei Seimas pritars po Valstybės gynybos tarybos sprendimo siūlomiems pakeitimams, pirmieji šauktiniai į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami jau rugsėjį. Iki metų pabaigos ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų, o per 5 metus bus parengta apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taps ir kariuomenės rezervu.
Į tarnybą sveiki, išsilavinę, neteisti ir galintys tarnauti kariuomenėje vaikinai nuo 19 iki 27 metų bus atrenkami naudojantis loterijos principu. Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Jono Vytauto Žuko, toks pats principas buvo taikomas JAV, Vietnamo karo metais. „Tai bus daroma atrankos būdu stebint visuomenės atstovams, kad nebūtų taip, kad tas procesas vyktų neskaidriai“, - sakė J.V.Žukas.
Neatvykimas į tarnybą atrankos loteriją laimėjusiam jaunuoliui grės baudžiamąja atsakomybe.
Kariuomenės vado teigimu, batalionuose trūksta žmonių - tik dviejuose jų yra daugiau kaip 50 proc. Kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties batalionuose ir kelia realią grėsmę valstybės saugumui.
„Privalomas šaukimas į 9 mėnesių privalomą karo tarnybą ir mišrus kariuomenės komplektavimo būdas yra greičiausias ir efektyviausias būdas sprendžiant šią įsisenėjusią problemą“, - įsitikinęs J.V.Žukas.
Šauktinių karinis rengimas susidės iš dviejų dalių: 3 mėnesių individualaus ir kario specialisto rengimo kurso ir 6 mėnesių kolektyvinio rengimo skyriaus būrio kuopos sudėtyje, aktyvios tarnybos kariniame vienete.
Šauktiniams rengti numatoma skirti 35 mln. litų. J.V.Žukas užtikrino, kad Lietuvos kariuomenė turi pakankamai ginkluotės, infrastruktūros ja aprūpinti šauktinius.
Kariuomenės vadas teigė, kad kol kas Lietuvai nėra jokios karinės grėsmės iš Rusijos, tačiau tai nereiškia, kad grėsmė greitai negali atsirasti.
„Mes puikiai žinome, kaip vystosi padėtis Rytų Ukrainoje, mes žinome bendrą situacijos kontekstą ir žinome, kaip sunerimusios taip pat ir visos NATO šalys, - sakė J.V.Žukas. - Šiandien realios karinės grėsmės mes nematome, bet nežinome, kaip toliau vystysis situacija. Kaip žinote, bendra situacija kol kas nelinksta į gerą pusę.“
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 13 tūkst. profesionalių karių. Jeigu Seimas nepritartų laikinajam privalomos karo tarnybos sugrąžinimui, kariuomenė ir toliau būtų komplektuojama profesionalų pagrindu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą