Balkone nerūkysime?
Aplinkos ministerijos vadovai nesiruošia skaityti pamokslų šalies rūkaliams, jie pirmiausia pradėjo nuo savęs: štai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas jau 15 metų pats nerūko; aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, gyvenantis šalia daugiabučių, šių gyventojus nešiukšlinti išmokė paprastai - keletą metų rinkdamas tokių kaimynų išmestas nuorūkas. Ir tai suveikė, gyventojai nebešiukšlina.
Pamėgtos vasaros maudynės ar žvejyba ežeruose, upėse gali apkarsti ir dėl taršos nuorūkomis. Verta akcentuoti, kad didžiausią žalą nuorūkos pridaro būtent vandens telkiniams. Viena cigaretė sveria apie 1 g, nuorūka - 0,5 g. Kasmet Lietuvoje legaliai parduodama 3000 tonų cigarečių, taigi susidaro 1500 tonų nuorūkų. Jeigu bent kas tūkstantoji nuorūka patenka į vandens telkinį, kasmet užteršiama apie 3 mln. kub. m vandens!
Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, didžiausi teršėjai nuorūkomis yra žmonės, rūkantys balkonuose, šių išmestos nuorūkos keliauja į veją, darželius.
„Daug teršiantys yra vairuotojai, nuorūkas išmetantys pro automobilio langą. Teršia ir poilsiautojai pliažuose, miškuose, prie ežerų. Paskutiniai teršėjai pagal mastą yra žvejai, kurie meta nuorūkas tiesiai į vandenį. Tai yra pats blogiausias dalykas“, - kalbėjo L.Jonauskas.
Kadangi daugiausia nuorūkomis teršia daugiabučių gyventojai, aplinkos ministras K.Trečiokas žada grįžti prie rūkymo balkonuose klausimo.
„Kažkada Vyriausybė diskutavo dėl draudimo rūkyti balkonuose, visi sutiko, kad tai būtų teisinga, tačiau nesant galimybės kontroliuoti buvo atsisakyta šios minties. Manau, kad prie šio klausimo mes vis tiek grįšime ir siūlysime būdų, kaip tai sukontroliuoti“, - sakė aplinkos ministras.
K.Trečiokas tvirtino, kad bausti rūkalius už teršimą nuorūkomis mažiausiai norėtųsi, norisi, kad žmonės patys būtų sąmoningi. Tačiau jei sąmoningumas neateis, neliks nieko kito, kaip baudos ir griežta kontrolė. Visa tai gamtos labui. Skaičiuojama, kad vienos nuorūkos užtenka 1 kub.m vandens užnuodyti taip, kad jis taptų nebetinkamas gyvybei.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ištyrus nuorūkas paaiškėjo, kad jų sudėtyje yra kancerogenų, mutagenų, toksiškų medžiagų.
Reikia prevencijos
Kaip su tarša nuorūkomis kovoja kitos šalys?
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje yra nuorūkų rinkimo ir tvarkymo sistema, tačiau tai labai brangus dalykas. Teigiama, kad tokia praktika veiksminga kartu su prevencija, skatinant žmones nešiukšlinti.
Atskiros cigarečių kompanijos skatina naudoti yrančius cigarečių filtrus, tačiau čia slypi viena blogybė: cigaretes su yrančiais filtrais rūkantys žmonės dažniausiai mano, kad išmetę tokią nuorūką neterš gamtos, tačiau anaiptol taip nėra.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą