Sovetske (Tilžėje) likviduojamas istorijos muziejus

Sovetsko istorijos muziejus - vienintelė tokia įstaiga mieste, jo fonduose saugoma apie 4 000 eksponatų, kurie atspindi daugiau nei 700 metų miesto istoriją. "Ekspozicija rinkta labai skrupulingai, daugiau nei pusė eksponatų gauta dovanai", - spaudai pakomentavo muziejaus direktorė Andželika Špiliova.

Tarp eksponatų - buities daiktai iš Napoleono periodo, prieškario Tilžės, Johaneso Bobrovskio rankraščiai, jo pomirtinė kaukė (jų esama dviejų, antroji saugoma Berlyne) etc.

[CITATA]

Dalis ekspozicijos skirta Vydūnui, taip pat Hermanui Zudermanui.

Pasak muziejaus vadovės, minėtos įstaigos darbų ataskaita už 2017 metus miesto valdžios buvo įvertinta teigiamai, jos veikla pripažinta kaip efektyvi. Iškart po teigiamo įvertinimo buvo priimtas sprendimą muziejų uždaryti.

Birželio 29 d. suplanuotas vokiečių skulptoriaus Liudvigo Fordermajerio parodos atidarymas tikriausiai bus paskutinė paroda, nes muziejaus likvidacija turi būti baigta iki rugsėjo 20 d.

Priedanga

A. Špiliova leidiniui "Kaliningrad" sakė, jog, sužinojusi apie muziejaus likvidavimą, ji asmeniškai apie tai kalbėjosi su Sovetsko miesto administracijos Kultūros skyriaus viršininku Olegu Vašurinu. Nors jo pavardė figūruoja tarp likvidacijos komisijos narių, tačiau apie sprendimą naikinti istorijos muziejų viršininkas taip pat teigė sužinojęs iš spaudos.

Muziejaus vadovė netiki, kad ši kultūros įstaiga uždaroma dėl lėšų taupymo. "Muziejus nėra komercinė įstaiga, jo duodami dividendai - tai švietimas, lavinimas, estetinis ugdymas."

2017 m. muziejų aplankė apie 10 000 žmonių.

"Administracija skelbia, kad prioritetinė kryptis regione - turizmo plėtra. Turistas pirmiausiai eina į muziejų", - akcentavo A. Špiliova.

Muziejaus direktorės žodžiais, po įstaigos uždarymo gatvėje atsidurs penkios kvalifikuotos darbuotojos, mokančios keletą užsienio kalbų ir turinčios mažamečių vaikų. Pati direktorė yra diplomuota istorikė-muziejininkė, 1993 m. baigusi universitetą. Jos diplominis darbas buvo apie Tilžės istoriją. Sovetsko muziejus buvo jos vienintelė darbovietė.

Birželio 25 d. Sovetsko gyventojai buvo surinkę 117 parašų prieš muziejaus panaikinimą.

MUZIEJUS buvo įkurtas gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Namas pastatytas XX a. pradžioje. Iki karo čia buvo kilimų ir užuolaidų parduotuvė. Muziejus juridiškai turi būti likviduotas iki rugsėjo 20 d. (Museum.ru nuotr.)

Tikrosios priežastys

2017 m. balandžio mėnesį, vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio (Johannes Bobrowski) gimimo šimtmečio išvakarėse, Sovetsko istorijos muziejuje buvo atidaryta jo gyvenimui skirta paroda. (J. Bobrovskis gimė Tilžėje ir čia praleido pirmuosius aštuonerius metus.)

Kitą dieną po parodos atidarymo muziejaus direktorė A. Špiliova telefonu gavo žinutę iš miesto administracijos Kultūros, turizmo ir jaunimo politikos skyriaus viršininko Olego Vašurino su reikalavimu rašyti pareiškimą išeiti iš darbo. Po kelių minučių atėjo dar viena žinutė: valdininkas pareikalavo stendus su nuotraukomis, kuriose rašytojas vilki Vermachto kareivio uniformą, nuimti ir pristatyti į jo kabinetą. A. Špiliova nepaklausė. Kitą dieną viršininkas reikalavimus pakartojo telefonu. Jis pagrasino vadovei, kad bus atleista pagal "straipsnį už ekstremizmą". A. Špiliova nereagavo. Galiausiai viršininkas pats atvyko į muziejų, susirinko stendus ir viso kolektyvo akivaizdoje vėl pareikalavo vadovės išeiti iš darbo.

NEPAKLUSNUMAS. Sovetsko valdininkas muziejaus direktorės Andželikos Špiliovos pareikalavo parodos stendus su nuotraukomis, kuriose rašytojas Johanesas Bobrovskis vilki Vermachto kareivio uniformą, tuojau pat nuimti ir pristatyti į jo kabinetą. A. Špiliova nepaklausė.

Vėliau A. Špiliova buvo kviečiama į administraciją. Sudaryta komisija muziejuje atliko tarnybinį patikrinimą. Jo akte teigiama: "<...> A. Špiliova, remdamasi savo nuomone ir savaip traktuodama istoriją, įtraukė į ekspoziciją rašytojo su Vermachto uniforma fotografijas, tuo sukeldama negatyvią spaudos ir Sovetsko gyventojų reakciją."

Leidinio "Naujasis Kaliningradas" žurnalistai pakalbino ir O. Vašuriną - Kultūros, turizmo ir jaunimo politikos skyriaus viršininką.

Valdininkas kalbėjo: "Tai ne tik mūsų pozicija, bet ir federalinių struktūrų pozicija, jos pamatė tuos stendus ir pateikė klausimą. Aš galiu jus nukreipti į tuos organus. Yra tam tikras supratimas, kad šiandien viskas, kas susiję su bet kokia informacija, kuri diskriminuoja mūsų valstybę ir yra abejotina, neturi tapti laisvai prieinama. Jūs gi irgi gyvenate Rusijoje ir turbūt suprantate, apie ką aš kalbu. Dabar labai sudėtinga politinė situacija. Yra niuansų. Turime į tai atsižvelgti. Juo labiau kad Andželika Špiliova vadovauja municipalinei kultūros įstaigai, o ne privačiam muziejui. Ir mums, ir organams kyla jai klausimų. Sovetsko miesto administracijos pozicija tokia, kad jokios informacijos, kuri gali kelti abejonių muziejaus lankytojams, neturi būti. Mes apie tai kalbame nuolat. Niekas nepažeidžia jos teisių, neatleidžia taip paprastai. Jeigu ji ko nors nesupranta, jai tiesiog paaiškinama.

Prieš penketą metų padėtis pasaulyje buvo visiškai kitokia: mes galėjome išvažiuoti į užsienį su Georgijaus juostelėmis, o dabar į tą pačią Lietuvą negalime įvažiuoti. Pasikabinkite ant savo mašinos Georgijaus juostelę ir pabandykite - jums kils problemų dar prie sienos. Argi ne tiesa? Nekilo? Tai jums tiesiog pasisekė.

Kai ateina žmonės į parodą ir mato netgi Bobrovskio portretą su uniforma, tai sukelia pasipiktinimą, - kam mums jų reikia. Be to, klausimų kyla ne tik eiliniams miesto piliečiams, bet ir tiems, kurie kontroliuoja situaciją ir palaiko tvarką. Mus dvidešimt metų bandė atkakliai, kaip yra sakoma, "nuleisti", padaryti resursine teritorija. Dabar Rusija ėmė stotis ant kojų, ir tai labai nepatinka mūsų Vakarų, kaip sako Vladimiras Vladimirovičius, kolegoms. Jie daro savo darbą, savo veiklą aktyviai - snausti negalime."

Pasak O. Vašurino, Sovetsko administracijai A. Špiliova "sukėlė klausimų" dar 2016 m., "kai ji mus išgarsino visoje šalyje". Tuomet muziejuje buvo atidaryta paroda "Tilžė - neprilygstamas miestas", kurią parengti padėjo kelios Vokietijos kultūros organizacijos. Parodoje buvo eksponuojama archyvinė medžiaga. Viename iš stendų buvo nuotrauka, kur sovietų aviacija bombarduoja Tilžę. Šalia nuotraukos buvo tokia frazė: "Prasidėjus karui su Sovietų Sąjunga, priešo aviacija bombardavo Tilžę jau 1941 m. birželio 23 d." Ekspozicija buvo uždaryta, A. Špiliova susilaukė įspėjimų.

Lietuviškas elementas

Šių metų gegužę Kremliaus propagandinė televizija parodė reportažą, kaip Sovetsko istorijos muziejaus lankytojus šokiruoja parodos, kurias finansuoja Lietuvos konsulatas.

Parodos "Tilžė Antrojo pasaulinio karo metu" lankytojas vietinis karo veteranas į kamerą kalbėjo: "Tai yra Gebelso propagandos palikimas! Tarybinės armijos sumenkinimas, ji apskritai pateikta kaip okupantė!"

NAIKINAMO istorijos muziejaus direktorė Andželika Špiliova, Lietuvos Respublikos konsulato Kaliningrade generalinis konsulas Olegas Skinderskis, Lietuvos Respublikos konsulato Sovetske vadovo pareigas laikinai einantis Bronius Makauskas ir Sovetsko miesto meras Nikolajus Voiščevas 2015 m. Sovetske. (Eugenijaus Skipičio nuotrauka, Pagėgiai.lt)

Kremliaus propagandinis laikraštis antrino propagandinei televizijai: "Dažni muziejaus svečiai - lietuvių žurnalistai, kurie kartais būna vieninteliai, kurie įleidžiami į parodas. Taip nutiko ir renginyje, skirtame dramaturgui ir filosofui Vydūnui. Po jo Lietuvos televizija parodė siužetą apie tai, kad rusų valdžia neva trukdo lietuviams Kaliningrado srityje įkurti muziejų, skirtą filosofui." Propagandinės priemonės kalbina Kremliaus politologą, kuris sako, jog Vydūno muziejaus įkurti niekas čia netrukdo: "Tai netiesa. Lietuvių žurnalistai meluoja net smulkmenose. Geotitrai siužete netikri. Vietoje Kaliningrado srities - Karaliaučius, Tilžė."

Kaip skelbia Kremliaus propagandinės priemonės, lietuviškosios toponimikos vartojimas esąs "diplomatinis chamizmas", "bandymas perrašyti istoriją", "teritorinės pretenzijos Rusijai".

Cituojamo Kremliaus politologo žodžiais, tuo užsiima ir Lietuvos konsulas, kuris, sakydamas kalbą Sovetsko jaunimo teatre "Tilsit-teatr", "aiškiai atskyrė Rusiją nuo Kaliningrado srities, ją pavadindamas Karaliaučiaus sritimi".

Reportažo apie "šokiruojančias" parodas, vykstančias Sovetsko istorijos muziejuje, autorė propagandiniam kanalui skundėsi po savo siužeto sulaukusi agresyvių lietuvių komentarų: "Smūgis teko ne tik man, bet ir visiems rusams, kurie čia gyvena. Juos vadina okupantais ir pataria dingti. Na, ką gi, jie parodė savo esmę."

1992-2018

Istorijos muziejaus Sovetske įkūrimu 1987 metais susirūpino pedagogas, kolekcininkas Izaokas Rutmanas. Sovetske jis gyveno nuo 1956 m., dirbo dėstytoju profesinėje mokykloje. Kartą Vilniaus bibliotekoje I. Rutmanas aptiko knygą apie senąją Tilžę. Radinys jį pakerėjo ir paskatino toliau tyrinėti Sovetsko praeitį.

ĮKŪRĖJAS. Muziejų įkūrė pedagogas, kraštotyrininkas Izaokas Rutmanas (1926-2003). Sovetske jis gyveno nuo 1956 m., miesto istorija susidomėjo Vilniaus bibliotekoje aptikęs knygą apie senąją Tilžę. 1993 m. buvo išleista I. Rutmano knyga "Iš Sovetsko į Tilžę". 2011 m. ją dar kartą išleido Klaipėdos leidykla "Eglė".

Iš pradžių muziejus buvo įkurtas kaip Kaliningrado istorijos ir meno muziejaus filialas, tačiau dėl remonto darbų net penkerius metus jis egzistavo tik popieriuose. Pirmieji lankytojai į dvi parengtas sales įžengė tik 1992 metų rugpjūtį. 1993 m. lapkritį buvo atidarytos dar dvi salės.

1993 m. I. Rutmanas išleido knygą "Iš Sovetsko į Tilžę". Jis skaitė paskaitas, vedė ekskursijas, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose, konferencijose. Buvo išrinktas Vydūno draugijos garbės nariu.

Dabartinio Sovetsko miesto teritorijoje, Nemuno žemupyje, XIII a. stovėjo skalvių medinė Tilžės pilis. 1289 m. Vokiečių ordinas jos vietoje pastatė Skalvos pilį. 1918 m. mieste buvo priimtas Tilžės aktas, reikalaujantis prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės. Dabar Sovetską su Panemune Pagėgių savivaldybėje jungia Karalienės Luizės tiltas. Nuotrauka iš Bildarchiv-ostpreussen.de.