"Piliečių pasirinkimas 2008": LSDP rinkimų nuostatų analizė - remontų, o ne reformų programa

Socialdemokratų partijos programą galima vadinti remontų, o ne reformų programa. Tokią išvadą daro Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI),
 vertinę partijos programą pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms.

Bendras vertinimas

Programos pradžioje socialdemokratai prie savo pasiekimų įvardina pasiekę, kad "2008 m. šalies bendrasis vidaus produktas, lyginant su 2004 metais, išaugo beveik dvigubai, daug daugiau nei žadėjome". Partijos valdymui priskiriamas ir atlyginimų augimo nuopelnas. O tai nėra ir negali būti vienos partijos ar vienos vyriausybės pasiekimas, nes tai lėmė ir susiklosčiusi rinkos situacija, ir nuoseklus Lietuvos žmonių bei įmonių darbas.

Ekspertų teigimu, partija yra visiškai įtikėjusi į valstybinį paternalizmą - "valstybė turi pasirūpinti, kad už žemdirbių triūsą būtų tinkamai atlyginta", "valstybė turi pasirūpinti, kad kultūra būtų prieinama visiems nepriklausomai nuo jų pajamų". Taip pat autokratiškai intervencinė yra šeimos politikos įvadinė nuostata - "laikomės nuostatos, jog vaikų ugdymas yra šeimos ir valstybės bendras reikalas."

Dalis prie kiekvienos konkrečios srities pateikiamų priemonių yra perdėm nekonkrečios - "sieksime", "sudarysime sąlygas", "užtikrinsime, kad geriau". Todėl jų įgyvendinimą būtų sunku įvertinti, teigia ekspertai. Finansavimo didinimas yra kertinė visų sričių priemonė. Medicina, švietimas, kultūra, transportas - visose šiose srityse pagerėjimas siekiamas didesniu finansavimu, tačiau papildomos lėšos reformų reikalaujančioms sritims neatneštų siekiamų kokybės pagerėjimo ir efektyvumo. Abejotina, ar visoms numatytoms priemonėms užtektų biudžeto lėšų. Programoje iš esmės nekalbama apie reguliavimo mažinimą ar supaprastinimą, biudžeto lėšų taupymą ir korupcijos mažinimą.

Jei būtų įgyvendintos, programos nuostatos apsunkintų ekonomikos augimą dėl išaugusios mokesčių naštos bei aktyvios valstybės veiklos srityse, kuriose reformos bei privačios iniciatyvos įsileidimas leistų taupyti biudžeto lėšas ir geriau patenkinti vartotojus. "Todėl apibendrinus socialdemokratų partijos programą galima vadinti remontų, o ne reformų programa", - pažymi ekspertai.

LLRI vertinimas:

Mokesčių politika

Socialdemokratų siūlomos mokesčių politikos priemonės nepridės paskatų ekonomikai augti, o padidėjusi mokesčių našta sumažintų gyventojų ir įmonių pajamas, kurias jie gali naudoti savo reikmėms. Programoje žadama įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį. Bus siekiama įvesti nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, tačiau tokį, "kuris mažintų socialinę atskirtį ir nestabdytų žmonių siekio gyventi geriau". Nors formuluotė pateikiama grakšti, to pasiekti neįmanoma, nes bet koks mokestis keičia žmonių motyvaciją ir skatina prisitaikyti prie naujo mokesčio.

Programoje nutylima pozicija dėl pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatų, tačiau žadamos lengvatos lėšoms, investuojamoms naujoms darbo vietoms kurti ir inovacijoms. Tai, deja, nekonkretus pasiūlymas, ir jeigu jis reiškia reinvesticijų neapmokestinimą, tai sveikintina.

Taip pat partija įsipareigoja pakelti minimalų atlyginimą iki 1400 litų. Partijos programoje gausu priemonių, kurioms reikalingas papildomas finansavimas, taip pat partija skelbia, jog reikia didinti lėšų perskirstymą per valstybės biudžetą apskritai, tačiau sunkiai tikėtina, kad numatomos mokesčių politikos priemonės padės surinkti papildomai lėšų, ypač esant ekonomikos lėtėjimui.

Sveikatos, švietimo ir pensijų sistemos reformos

LSDP programinės nuostatos sveikatos apsaugos srityje orientuotos į finansavimo didinimą, o ne sistemos reformavimą. Sveikatos apsaugos sistemos įvertinime, deja, neminimos jos problemos - į paciento poreikius neorientuota paslaugos kokybė, menka konkurencija teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neefektyvi nuolat papildomo finansavimo reikalaujanti sistema. Pagal partijos programą, norint gerinti paslaugų kokybę pagrindinis dėmesys bus teikiamas įrangos, pastatų, automobilių parko atnaujinimui. Lėšų pareikalaus įsipareigojimas didinti valstybės lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį, sparčiai didinti medikų atlyginimus, modernizuoti visas šeimos gydytojo paslaugas teikiančias įstaigas.

Įsipareigojama pastatyti VU Santariškių klinikų korpusus ir atnaujinti Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Tiesa, užsimenama ir apie papildomus finansavimo šaltinius: "sukursime tobulesnį sveikatos draudimo modelį, integruojantį privalomąjį ir savanoriškąjį sveikatos draudimą" ir žadama parduoti nereikalingus ligoninėms pastatus. Ligų prevencijos ir profilaktikos skiltyje programa pažeria pažadų: vieni jų abstraktūs ir neįgyvendinami (dėsime pastangas, kad didėtų gimstamumas), kiti riboto pagrįstumo (didinsime socialinės reklamos apimtis).

Programoje siekiama užkonservuoti esamą padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir jokių struktūrinių - finansavimo sistemos, privačios medicinos paslaugų teikėjų nediskriminavimo - pokyčių nenumatoma, tačiau didinamas sistemos finansavimas pateikiant tai kaip pagrindinį trūkumą bei didinamas valstybės dalyvavimas, ypač per prevencines programas.

LSDP nuostatos dėl pensijų sistemos kuklios - tiesiog žadama didinti pensijas, o galimybė didinti lėšų, nukreipiamų į privačius pensijų fondus, procentą neminima. Socialdemokratai laikosi nuostatos, jog "valstybinis socialinis draudimas yra pagrindinis pensininkų, vaikus auginančių tėvų bei neįgaliųjų pragyvenimo garantas, užtikrinantis visų mūsų ateitį". Taigi lėšų, pervedamų į privačius pensijų kaupimo fondus, proporcijos didinimo tikėtis neverta, tai reikštų, kad galimybės efektyviai kaupti senatvei bus ir toliau ribotos.

Socialdemokratų partijos programos nuostatos švietimo srityje akcentuoja paramą valstybinei švietimo sistemai, daugiausia skiriant jai papildomą finansavimą. Siūloma didinti atlyginimus mokytojams, renovuoti pastatus, finansuoti popamokinę veiklą ir vasaros poilsį. Siūlymai dėl švietimo įstaigų tinklo siekia užtikrinti vidurinio ir profesinio išsilavinimo gausą, o ne kokybę.

Aukštojo mokslo finansavimo srityje pateikiama vienintelė nuostata yra gana abstrakti - "keisti aukštojo mokslo finansavimo metodiką, užtikrinant tinkamą studijų ir mokslo finansavimą". Ji neatspindi partijų pasiekto susitarimo dėl aukštojo mokslo sistemos pertvarkos principų ir jų neįtraukia.

Verslo reguliavimo politika

LSDP programoje nenumatoma palengvinti verslo sąlygų mažinant verslo reguliavimą. Biurokratijos mažinimas, korupcijos prevencija ar geresnių verslo sąlygų sudarymas mažinant reguliavimo naštą, naikinant licencijas ar kontroliuojančias institucijas - visiškai socialdemokratų programoje nepaminėtos sritys.

Socialdemokratų programoje nematoma problemų darbo santykių reglamentavime, nors Pasaulio banko "Doing bussiness" reitinge vertinant darbo santykių lankstumą 2009 metais Lietuva "nuleista" iš 124 į 131 vietą pagal darbo santykių reglamentavimą (bendras reitingas išlikęs 28). Darbo santykių reglamentavimą siekiama tik sugriežtinti kovojant su nelegaliu darbu ir užtikrinant darbų saugą. Griežtas ir sudėtingas reglamentavimas neigiamai veikia ir Lietuvos žmonių norą užsiimti verslu, įmonių lankstumą, ir Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams.

Statybos ir urbanistinės politikos skilties įžangoje teigiama, kad "jau įgyvendintas pažadas sutvarkyti teisinę bazę", tačiau tokia išvada nėra pagrįsta - Teritorijų planavimo įstatymą kritikuoja tiek savininkai, verslininkai, tiek jį taikantys pareigūnai. Programoje siūloma supaprastinti teritorijų planavimo procedūras ir atlikti jas skaidriai, tačiau be teisinės bazės pertvarkos tai atlikti nerealistiška, o įstatymai, programos kūrėjų nuomone, yra "sutvarkyti".

Būsto sektoriuje numatomoms priemonėms įgyvendinti būtinos gausios lėšos - renovavimui, socialiniam būstui, paveldo atkūrimui. Iš partijos programinių nuostatų statybos ir urbanistinės politikos srityje esminių dereguliavimo pokyčių tikėtis neverta, tačiau, kaip ir kitos partijos, socialdemokratai aktyviai žada lėšas renovacijai ir socialiam būstui.

Prielaidos socialinėms problemoms spręsti

Programoje žadama tęsti vykdomą socialinę politiką - plėsti įvairias socialines išmokas gaunančiųjų ratą, didinti išmokas bei pensijas, tačiau tokia socialinė politika švaisto lėšas, yra neefektyvi ir nepajėgi visavertiškai padėti gyventojams, patekusiems į sunkią padėtį.

Pagal programą įsipareigojama plėsti socialinio draudimo sistemą, todėl galima tikėtis, jog bus siekiama "Sodros" įmoka apmokestinti dirbančius pagal autorines sutartis ar žemdirbius. Taip pat įsipareigojama indeksuoti socialines išmokas pagal infliaciją.

Šias konkrečias priemones lydi ir abstrakčios populistinės nuostatos, žadančios užtikrinti visavertį pensininkų gyvenimą, panaikinti visų rūšių smurtą prieš moteris. Programoje neminima socialinių išmokų konsolidacija į vieną išmoką, teikiamą pagal asmens turto ir pajamų testą, kas galėtų padėti efektyviau teikti pagalbą ir taupyti mokesčių mokėtojų lėšas.

Valstybės dalyvavimas ekonomikoje ir biudžeto politika

Programoje nenumatoma jokių privatizuotinų valstybės funkcijų, nesiūloma ir aktyvi nacionalizacija, tačiau yra priemonių, kurios plečia valstybės funkcijas ir teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, planuojamos investicijos į naujus energijos gamybos ir perdavimo efektyvumo mokslinius tyrimus, plėtoti visuomeninį transportą, gerinti autobusų ir taksi paslaugas, pradėti statyti Šventosios jūrų uostą, skatinti pereiti nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės. Pirmiausia svarstytinas tokių projektų finansavimo iš valstybės biudžeto pagrįstumas, ypač įvertinant biudžeto lėšų panaudojimo alternatyvas kitoms reformų reikalingoms sritims.

Nenumatoma įsipareigojimo sudaryti subalansuotą biudžetą, o siūlomos gausios išlaidos verčia abejoti, ar vis dėlto bus rasta pakankamai politinės valios įgyvendinti nedeficitinio biudžeto įsipareigojimus.

TSPMI vertinimas:

Valstybės valdymas ir savivaldos pertvarka

LSDP programa valstybės valdymo ir savivaldos srityje yra nuosekli ir atitinka pagrindines socialdemokratines vertybes. Nuostatos dėl viešųjų paslaugų kokybės darytų didesnę įtaką paslaugų prieinamumui, nors taip pat siekiama didinti paslaugų kokybę. Valstybės tarnybos srityje LSDP siūlo didinti valstybės tarnautojų profesionalumą ir jų atsakomybę. Be to, partijos programoje siūloma decentralizuoti valdymą, tai tinkamai siejant su didesne savivaldybių atsakomybe. Visos šios nuostatos remiasi tradicinio biurokratinio modelio principais. Tačiau galima rasti ir neatitikimų: nors socialdemokratai siūlo didinti politikų, tarnautojų, kitų darbuotojų atsakomybę ir kontrolę, aukštojo mokslo srityje siūloma priešingai - didinti aukštųjų mokyklų autonomiją.

Pasižadama įgyvendinti nacionalinę regioninės plėtros politiką. Pažymėtina, kad regioninės politikos teisinė bazė yra sukurta, tačiau regioninės plėtros problemos, pavyzdžiui, regionų ekonominiai ir netgi kultūriniai skirtumai, socialdemokratams būnant valdžioje, tik šiek tiek sumažėjo. Užsimenama apie laipsnišką demokratinių valdymo principų diegimą apskrityse, tačiau vengiama kalbėti apie realią regioninės savivaldos plėtrą. Pavyzdžiui, nekalbama ir neįsipareigojama sukurti renkamų regionų (apskričių, žemių ir pan.) tarybų (regioninių parlamentų ir pan.) sistemą, kas tikrai būtų demokratiška.

Principinis klausimas rinkėjų apsisprendimui - programoje neketinama panaikinti apskričių sistemos, nekalbama apie bendruomenių renkamus seniūnus, ką deklaruoja daugelis kitų partijų. Vietoj tokių įsipareigojimų, galinčių lemti esminius savivaldos pasikeitimus, LSDP yra tik už nuosaikius pokyčius (seniūnų ir seniūnijų savarankiškumo didinimą, apskričių valdymo demokratizavimą ir pan.).

Kai kur LSDP nuostatoms dėl valstybės valdymo ir savivaldos trūksta konkretumo. Pavyzdžiui, siūloma didinti (tik gerų, o ne visų!) valstybės tarnautojų motyvaciją, bet nėra aišku, kokios priemonės bus taikomos. LSDP programa yra gana realistiška. Tikėtina, jog laipsniškai gerės viešosios paslaugos ir valstybės tarnautojų profesionalumas. Tačiau lėtėjantis ūkio augimas ar jo galimas nuosmukis mažins fiskalinės decentralizacijos galimybes. Svarbi kritinė pastaba šios partijos programai yra dėl prielaidų efektyviam valstybės veikimui: dauguma partijos programos nuostatų pagrįstos pasenusiu biurokratiniu modeliu, kuris iki šiol Lietuvos valdžiai neleido pasiekti gerų rezultatų.

Apskritai, kalbant apie valstybės valdymą ir savivaldos sistemą, partijos programą galima apibūdinti kaip nuosaikią, ypač vengiama kalbėti apie principinius valstybės valdymo pakeitimus, - tai taip pat esminis skirtumas nuo daugelio kitų partijų programų. Daugiausiai programoje kalbama apie "kosmetinius" vietos savivaldos sistemos ir valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, siekiant jų funkcionavimo kokybės, efektyvumo ir atsakomybės (ne atsiskaitomybės).

Kova su korupcija

Kova su korupcija LSDP rinkimų programoje neatskirta į atskirą sritį. Suprasti apie siūlomas kovos su korupcija priemones galima iš kitų programos dalių. Konkrečiai apie kovą su korupcija užsimenama tik vienu sakiniu "Nepaliaujamai kovosime su korupcija, įgyvendinsime visuotinę pajamų deklaravimo sistemą" ("Saugi ir teisinga Lietuva"). Tiesioginei kovai su korupcija siūloma tik viena priemonė - visuotinė pajamų deklaravimo sistema. Tokią programinę nuostatą galima interpretuoti dvejopai. Viena vertus, arba nėra suvokiamas problemos aktualumas ir šios problemos kompleksiškumas, arba suvokiama, jog korupcijos problema yra labai opi, bet suvokiant šios problemos sprendimo sunkumus ir greitų rezultatų nebuvimą, bandoma apsidrausti ir apsiriboti abstrakčiai formuluojamu ketinimu nepaliaujamai kovoti su korupcija.

Programoje skiriamas nemažas dėmesys netiesioginėms kovos su korupcija priemonėms, nukreiptoms į skaidrumo didinimą bei biurokratizmo mažinimą. Žadama "vieno langelio" principu plėtoti viešąsias elektronines paslaugas gyventojams ir verslo subjektams plačiai naudojant centralizuotą elektroninės valdžios svetainę su skaitmenine standartizuota duomenų mainų sąsaja, elektroninio identifikavimo ir elektroninio parašo infrastruktūra. Programoje žadama supaprastinti administracines taisykles ir procedūras verslui. Taip pat žadama plėtojant el. demokratijos sprendimus aktyvinti visuomenės ir viešojo administravimo institucijų sąveiką. Žadama siekti aiškesnio ir skaidresnio ES fondų lėšų panaudojimo. Žadama diegti skaidresnę valstybės tarnautojų atrankos sistemą, kuri užkirstų kelią protekcionizmui priimant į valstybės tarnybą ir leistų įdarbinti geriausiai konkrečioms pareigoms pasirengusį, turintį reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių asmenį. Visiškai nedetalizuojant būdų ir priemonių, partija žada nustatyti savivaldybių politikų teisinę atsakomybę už priimamus sprendimus ir tinkamą jų pareigų atlikimą, Etikos kodekso reikalavimų ir viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymąsi.

Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas

Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo srityje LSDP žada išsaugoti teisinės sistemos stabilumą, stiprinti piliečių dalyvavimą teisės aktų leidyboje, užtikrinti ekspertų dalyvavimą vertinant įstatymus. Pasisakoma už individualaus konstitucinio skundo įteisinimą, teisinės pagalbos ir teisinio švietimo tinklo plėtojimą, nusikaltimų prevencijos gerinimą. Taip pat didelis dėmesys skiriamas nuteistų asmenų resocializacijai ir žmogaus teisių užtikrinimui. Dauguma nuostatų, kaip ir visoje programoje, yra deklaratyvios, nenurodomi finansavimo šaltiniai ir konkretūs veiksmai, kaip to bus siekiama (išskyrus individualaus konstitucinio skundo įteisinimo ir teisinio švietimo sritis). Dėl to lieka neaišku, kaip bus įgyvendintos nusikalstamumo mažinimo priemonės. Programoje visiškai neminima policija ir problemos, susijusios su pareigūnų atlyginimais ir vidinėmis policijos problemomis, mažai dėmesio skiriama teismų problemoms, ignoruojamas žemas teismų reitingas, kas dar labiau verčia abejoti pažadų realumu. Dėl praleistos teisėsaugos institucijų problemų sprendimo dalies programai trūksta visapusiško situacijos matymo ir siūlomos priemonės tegali veikti tik iš dalies. Jei programos nuostatos būtų įgyvendintos, poveikis būtų teigiamas, kadangi pagerėtų įstatymų leidybos kokybė, būtų sudarytos geresnės sąlygos piliečiams ginti savo konstitucines teises ir taip sustiprinta pilietinė visuomenė, susidarytų sąlygos nusikaltimų mažėjimui.

Užsienio politika ir krašto saugumas

LSDP programos nacionalinio saugumo užtikrinimo siekiai išdėstyti abstrakčiai, iš esmės atkartojant dabartines Nacionalinio saugumo strategijos ir nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas. Daugelis nuostatų akcentuoja dabartinės politikos ir valstybės įsipareigojimų tęstinumą.

Pabrėžiama, kad "Lietuvos kariuomenė turi būti pasiruošusi tinkamai veikti NATO greitojo reagavimo ar kitų rūšių ginkluotųjų pajėgų ir Europos Sąjungos kovinių grupių sudėtyje" - t. y. palaikoma dabartinės "ekspedicinės kariuomenės" kūrimo sistema.

Užsienio politikoje siekiama strateginio bendradarbiavimo su visomis ES šalimis, tačiau svarbiausiomis partnerėmis laikomos Lenkija, Latvija ir Estija.

Lietuva matoma kaip tarpininkė tarp Rusijos ir ES: "Lietuvos geopolitinę padėtį panaudosime siekdami suartinti ES su naujosiomis kaimynėmis bei Rusija".

Pabrėžiamas noras "siekti efektyvios, bet naujai apsvarstytos ES ir Rusijos sutarties bei jos konkrečių įgyvendinimo mechanizmų".

Pasisakoma už glaudų bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova bei Kaukazo šalimis, taip pat skelbiama, kad bus ieškoma "naujų kelių bendrauti su Baltarusija". Remiamos Ukrainos ir Gruzijos pastangos įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę, Gruzijos siekiai užtikrinti šalies integralumą.

Remiamas daugiašališkumo principas. Tai primena Rusijos retoriką, nukreiptą prieš JAV dominavimą ir daugiapolės tarptautinės sistemos siekį.

Kultūros politikos perspektyva

Siekiama didesnio kultūros prieinamumo, atvirumo pasauliui, tautinio tapatumo per kultūrą išsaugojimo ir kultūros sukuriamos pridėtinės vertės (tiek materialine, tiek idėjų prasmėmis) panaudojimo versle, kas atitinka partijos siūlomą gerovės valstybės modelį. Vis dėlto programa nėra iki galo nuosekli ir realistiška, nes įvardijant konkrečias priemones apsiribojama išlaidų kultūros infrastruktūrai, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimu (nors nenurodomi tokio finansavimo šaltiniai ir konkretus finansavimo dydis) ir teisinės bazės atnaujinimu. Deklaratyvios nuostatos apie menininkų atstovavimo institucijų stiprinimą, didesnį "kultūros politikos dinamiškumą", nes nesiūloma keisti kultūros projektų finansavimo kriterijų, naujų bendradarbiavimo su menininkais formų, konkrečios institucijų, kuriose šiuo metu pasigendama skaidrumo, reformos. Kai kurios sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos ir gali būti įvairiai interpretuojamos (pvz., "dvasinė degradacija"). Ydinga yra nuostata, kad "už kultūros plėtrą ir paveldo išsaugojimą atsako valstybė", nes neskatinamas kiekvieno piliečio atsakingas kultūros ir paveldo vartojimas. Nors siūloma politika atitinka vakarietišką šalies orientaciją, pasigendama stiprios Lietuvos kultūros vizijos, kuri būtų konkurencinga platesniame pasauliniame kontekste.

Jaunimo politika

LSDP programoje nemažai dėmesio skiriama jaunimo užimtumo, stipendijų ir paskolų studentams didinimui, aprūpinimo būstu programai, informacinių technologijų prieinamumui, sporto įrengimų infrastruktūros atnaujinimui, nepilnamečių nusikalstamumo, narkomanijos prevencijai, geresniam jaunimo profesiniam orientavimui. Deklaruojama visapusė parama didesniam jaunimo dalyvavimui, saviraiškai, pilietiškumo ir kūrybiškumo ugdymui. Tačiau beveik nekalbama apie šių tikslų siekimo priemones ar mechanizmus. Jaunimo centrų steigimas, elektroninio balsavimo įvedimas, didesnė parama jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms - vieninteliai paminėti konkretūs darbai. Per mažai dėmesio skiriama vis didėjantiems moksleivių ir studentų mobilumo poreikiams, lanksčių studijų, jų derinimo su darbu galimybėms, neformalaus švietimo kaip vieno svarbiausių kūrybingumo šaltinių statuso gerinimui, atsakomybės už savo išsilavinimą ir žinių pritaikymą ugdymui. Jaunimo politikai skirtas skyrelis labai nenuoseklus, gausu pasikartojimų, uždaviniai pernelyg abstraktūs.

Akcentai

Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?

- Galimas didesnis kultūros prieinamumas, tačiau neugdomas nei kompetentingas profesionalaus meno, nei atsakingas kultūros paveldo vartojimas.

- Visa programa vertintina kaip nesudaranti sąlygų ekonomikos augimui, nes didina mokesčių naštą ir stipriai didina biudžeto išlaidas. Nors programa ir nėra vidujai prieštaringa, nenuoseklu tikėtis įvykdyti visus finansavimo įsipareigojimus nemažinant kitų biudžeto asignavimų.

- Daugumai gyventojų padidės mokesčių našta, o biudžeto lėšos, deja, bus panaudojamos reformų, o ne lėšų reikalingoms sritims. Todėl tikimybė, kad gyventojas gaus geresnes viešas paslaugas šiandien, o ypač ateityje, sumažėja.

Nenuoseklumai programoje:

- Socialinio draudimo išmokų didinimas neatitinka ekonominės krizės valdymo logikos;

- Siekiama išsaugoti esamą mokyklų tinklą ir kartu miestelių mokyklose užtikrinti gimnazijoms prilygstančią mokymo kokybę;

- Žadama stiprinti nusikaltimų prevenciją ir gerinti jų išaiškinamumą, tačiau nekreipiamas dėmesys į policijos ir teismų vidaus problemas, kas daro programos įgyvendinimo efektyvumą abejotiną.

Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai:

- Turint omenyje šalį ištikusią ekonominę krizę ir jos metu privalomą griežtą valstybės išlaidų ribojimo ir visuotinio taupymo politiką artimiausioje perspektyvoje, neatsargūs atrodo pažadai, kad minimali alga kils iki 1400 litų, vidutinė pensija - iki 1500 litų, taip pat teigimas, kad infliacija šalyje neviršys Europos Sąjungos vidurkio.

- Progresinių mokesčių įvedimas - neapgalvotas pažadas, žinant, kad dvi kadencijas iš eilės būdama valdančiojoje koalicijoje, ši partija nesugebėjo įgyvendinti tokios mokesčių reformos.

LSDP rinkimų nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai Dr. Vitalis Nakrošis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Dr. Aine Ramonaitė, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.

---------

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto "Piliečių pasirinkimas 2008" dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Informacinė partnerė - naujienų agentūra ELTA.

Eltos inf.