Ištisomis paromis nebesikelia iš lovos, svetimus kiemus išpuošia gėlėmis lyg altorius, naktimis užgieda vilko balsais. Savo aplinkoje pastebintys taip neįprastai besielgiančius vienišus senolius, kretingiškiai nebežino, kur ieškoti pagalbos – ligoninėje, Psichikos sveikatos centre ar Savivaldybėje. O ir pranešus šioms tarnyboms, teigė Kretingiškė Zita Paulienė, pagalba nėra greita ir efektyvi. „Susidaro įspūdis, kad tie žmonės valstybei visai nerūpi. Beglobiais katinais ir šunimis pasirūpina, o sergančiu vienišu žmogumi – ne“, – tikino skaitytoja.
Ko vienišam reikia
Z. Paulienė pasakojo, kad jos kaimynystėje, Taikos gatvėje, gyvena psichinę negalią turinti Vanda, kurios namai pavirtę landyne. „Pavasarį mano kiemą, laiptus ji apkaišo gėlėmis, įsitaiso komposto dėžėje nuogu pilvu. Paskambinu į Psichikos sveikatos centrą, ją išveža į Klaipėdos psichiatrinę ligoninę. Bet grįžusią po mėnesio ją pradeda su buteliais lankyti „draugeliai“, ir ratas vėl užsisuka. Kurį laiką Vandos nebesimatė, nubėgau pažiūrėti – ši guli išsekusi ir nesikelia iš lovos. Paskambinau į greitąją, bet ši neatvažiavo. Nejaugi taip ir paliks žmogų numirti“, – samprotavo dėl Vandos likimo neabejinga kaimynė. Po savaitės, ji sakė, sutiko Vandą sunykusią išeinančią iš parduotuvės ir slepiančią už skverno pusbutelį.
Moteris tvirtino vis paskambinanti Vandos giminėms, bet šie tarpusavyje nesutaria ir jos nelanko. Retsykiais atvažiuoja darbuotojai iš Psichikos sveikatos centro, šie teigia, kad Vanda turi pasirūpinti arba giminaičiai, arba ją reikia vežti į globos namus. „Bet niekas nieko nedaro: susidaro užburtas ratas, o Vanda yra lyg voverė tame rate“, – palygino pašnekovė.
Z. Paulienės teigimu, visi kaimynai dejuoja – ką daryti, tačiau nė vienas nenori kištis į svetimus gyvenimus.
Maironio gatvėje taip pat gyvena vieniša Bronė, kuri nebesugeba savimi pasirūpinti. „Ir savo išore, ir poelgiais – kai gieda naktimis, bet jos giesmės primena vienišo vilko stūgavimus – senolė šiurpina aplinkinius gyventojus“, – tvirtino pavardės prašiusi neskelbti kaimynė.
Jos žiniomis, Bronę retsykiais aplanko socialinė darbuotoja, tačiau senolė taupo ir daugiau paslaugų jai neva nereikia. „Kas – pats ligonis, jo artimieji, ar valdžios atstovai – turi nuspręst, ko iš tikrųjų reikia neįgaliam senam vienišam žmogui?“, – klausė skaitytoja.
Pirmasis signalas – į Savivaldybę
Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų skyriaus vedėjos Danutės Blagnienės teigimu, apie panašius atvejus pirmiausiai reikėtų pranešti jų tarnybai.
„Pranešti gali bet kas – kaimynai, giminės, pažįstami ir nepažįstami asmenys. Mes važiuojame į vietą ir aiškinamės, kokių paslaugų nurodytam asmeniui reikia arba nereikia. Mūsų skyrius nustato ir paskiria paslaugas, o suteikia kitos įstaigos: namuose – Socialinių paslaugų centro darbuotojai, o jeigu jų reikia nuolat, asmuo nukreipiamas į slaugos ligonines arba globos namus“, – kalbėjo D. Blagnienė.
Paslaugų poreikis namuose įvairus: gali būti teikiamos minimalios – kelios valandos per savaitę – ir maksimalios paslaugos – iki 6-7 val. perdien – iš lovos nebepakylantiems asmenims. Šios paslaugos yra mokamos, o sumos dydis yra skirtingas, – tai priklauso nuo kiekvieno asmens pajamų.
Slaugos ligoninėse 4 mėn. per metus paslaugos yra nemokamos, o vėliau – mokamos. Paros kaina – 25 Eur.
Gerbiama pasirinkimo laisvė
„Dėl psichikos negalią turinčių ligonių sprendžiame išvien su Psichikos sveikatos centru, – tvarką aiškino D. Blagnienė. – Jeigu teismas nenustatė, kad psichinę negalią turintis asmuo nėra neveiksnus, per prievartą negalima brautis į jo asmeninę erdvę ir brukti paslaugas. Kiek žmogus pageidauja jų, tiek ir gauna“.
D. Blagnienė minėjo ir jų įstaigai žinomą Bronės atvejį, beje, pastarosios dokumentai yra tvarkomi apgyvendinti globos namuose.
„Jeigu psichinę negalią turintis asmuo yra vienišas, gerokai paprasčiau nuspręsti dėl jo likimo. Tačiau sudėtinga, jei ligonis turi giminaičių – Vanda dar turi 7 gyvus brolius ir seseris. Šie gali pareikšti pretenzijas, kad kišamės – jiems gali pasirodyti, kad Vanda yra savarankiška ir gali tvarkytis pati. Per prievartą jos išvežti į jokią socialinę instituciją negalime, tik – pakoreguoti sveikatą“, – tikino Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė.
Jos žodžiais, kas kita, jeigu žmogus yra agresyvus ir kelia realią grėsmę aplinkiniams bei sau – tuomet pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jį galima izoliuoti. Lietuvoje tokie ligoniai įprastai apgyvendinami Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Visuomenė sensta – globos poreikis didėja
Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Berutos Dirvonskienės teigimu, šiuo metu socialinės paslaugos į namus Kretingos rajone kasdien teikiamos per 200 senyvo amžiaus bei neįgalių asmenų.
Dalis integralių – slaugos ir socialinės globos – paslaugų teikiama iš 2016-2020 m. finansuojamo ES projekto. „Šios paslaugos teikiamos 43 itin sunkios būklės asmenims. O pagalba į namus, arba buities sutvarkymas, kuris finansuojamas iš rajono biudžeto – dar 161 asmeniui“, – kalbėjo B. Dirvonskienė.
Paslaugos pagalba į namus 1 val. įstaigai kainuoja 3,04 Eur, o globos – 3,07 Eur. Įprastai žmogus gauna ne po vieną valandą ir skirtingų paslaugų. Tačiau už jas asmeniškai, nepriklausomai nuo turimo turto, temoka ne daugiau kaip 20 proc. savų pajamų – skirtumą apmoka Savivaldybė.
„Sergantis žmogus dažniausiai nori, kad pas jį kasdien lankytųsi tas pats žmogus, tad mūsų darbuotojai privalo turėtį ir slaugos pažymėjimą, ir socialinio darbo padėjėjo kvalifikaciją“, – pabrėžė B. Dirvonskienė. Socialinių paslaugų centre dirba per 100 darbuotojų, tačiau etatų tėra 77, – iš jų vien pagalbą į namus teikia 49 darbuotojai, dirbantys vos 27 etatais. „Visuomenė sensta, paslaugų į namus poreikis didėja, o mums labai trūksta darbuotojų. Šį darbą dirbančio žmogaus galimybės ribotos, betgi negalime palikti klientų be priežiūros. Esame lyg rakštis Savivaldybei, tačiau bandysime prašyti papildomai pinigų. Kai 2003 m. pradėjome teikti paslaugas į namus, teturėjome vos 50 klientų, o dabar jų skaičius išaugo keturgubai“, – kalbėjo B. Dirvonskienė.
Vyriausios Vandos sesers 75-erių Justinos iš Mosėdžio komentaras:
–Aš augau su patėviu, Vanda – jo duktė. Kitos seserys neleidžia jos lankyti, kad neva nepasiglemžčiau jos turto – tos lūšnelės, kurią ji nusipirko, kai iš Vilniaus persikraustė į Skuodą, o iš čia paskui girtuoklį vyrą atsidangino į Kretingą. Broliai šį išvijo. Susirado tokį „bomžą“, šis žuvo, o ji dar labiau klimpo į alkoholį. Vilniuj buvo graži tvarkinga mokyta ponia, bet labai išgyveno dėl vienturčio sūnaus žūties, protas pasisuko ir pradėjo išgėrinėti. Anksčiau pas ją nuvažiuodavau: nuveždavau pilnus maišus maisto, bet ji vis reikalaudavo pinigų. O kaip aš juos iš savo „biednos“ pensijos paimsiu. Buvo brolis Vandą parsivežęs pas save, bet ji naktį pašokdavo, sukeldavo ant kojų visus namus, reikalaudama kavos ir cigarečių. Juk jei būtų kitoks žmogus, sakyčiau, atvežkit, priimsiu, nes gyvenu viena, o dabar...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą