Jis teigia susidomėjęs šia vieta pirmiausia dėl to, jog JAV esą nerasi nė vienos medinės skulptūros ar paminklo, kuris stovėtų lauke, po atviru dangumi. Raganų kalno skulptūros jį sudomino ir kaip kultūrinis paveldas, pasakojantis apie mitus ir jų veikėjus.
Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja Edita Valinčienė yra viena iš tų žmonių, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo. Ji džiaugiasi, kad kuriant filmą viskas sekėsi puikiai. Filmo kūrimo komanda sako, kad tai buvo malonus procesas, kurio darbu pavadinti negalima.
"Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentai dirbo itin šauniai, buvo organizuoti: derino interviu laiką su dokumentinio filmo herojais, rinko archyvinę medžiagą Neringos istorijos muziejuje, iš įvairiausių knygų, ėmė interviu, padėjo filmuojant, patys filmavo ir šiuo metu montuoja savo filmą apie filmo kūrimo užkulisius", - džiaugiasi dėstytoja.
Anot jos, dokumentiniame filme apie Raganų kalną kalbės senoji Juodkrantės gyventoja, buvusi mokytoja Aldona Balsevičienė. Taip pat apie skulptūrų kūrimą ir jų restauraciją pasakos Tautodailininkų sąjungos vadovas Jonas Rudžinskas.
"Raganų kalnas yra tarp dviejų vandenų, iš kurių kyla garai, rūkas, toje vietoje - pastovi drėgmė, kuri skulptūroms yra itin kenksminga. Tai yra sunkiausios sąlygos, kokios gali būti medžio dirbiniui", - sako jis.
Filme bus ir šiek tiek mistikos - bioenergetikas Arvydas Daškus aptars, kuo neįprasta ir antgamtiška yra Raganų kalno vieta. Apie etnologijos svarbą šioje vietoje kalbės KU Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius Rimantas Balsys.
Planuojama filmo trukmė - 15-30 minučių. Žadama, kad gruodį užbaigtas filmas vėliau bus pristatytas įvairiems filmų festivaliams.
Beje, dokumentinio filmo kūrybinėje grupėje prof. F. Barnas - ne vienintelis užsienietis. Komandoje - studentas iš Rumunijos Adrianas Nicolae Laichici. Jis filmą išvers į rumunų kalbą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą