Viso šalyje nepartinių kandidatų, kurie politinėje kovoje dalyvaus savarankiškai ir nebus jokiuose partijų sąrašuose, kol kas užregistruota 93. Daugiausiai - Vilniuje (34) ir Mažeikiuose (23).
Uostamiestyje Tarybos nario duoną bandysiantis ragauti žmogus turi surinkti mažiausiai 460 jį remiančių ir balso teisę turinčių piliečių parašų.
Nepartinių dilema
Asociacija "Mano miestas Klaipėda" kas savaitę kviečia diskusijai visas savivaldos rinkimuose Klaipėdoje ketinančias dalyvauti partijas. Šį kartą buvo atėjusi nepartinių asmenų eilė. Paradoksalu, tačiau į debatus neatvyko nė vienas užsiregistravęs kandidatas.
Pirmiausiai diskutuota, ką gali nuveikti nepartiniai, jokiuose partijų sąrašuose nefigūruojantys žmonės, jei jie būtų išrinkti į Tarybą.
"Dabar net svarstoma, kad ir į Europos Parlamentą turėtų būti leista kandidatuoti nepartiniams. Kita vertus, ar politinė veikla yra tik partinė veikla? Nepainiokime, nes ir visuomeninių organizacijų atstovai gali daug ką nuveikti. Be to, pasitikėjimas partijomis Lietuvoje yra labai kritęs. Tad visuomenė tarsi yra metama į kitą kraštutinumą - rinktis nepartinius", - svarstė politologas Saulius Šiliauskas.
Jis akcentavo, kad be komandos vienam žmogui nieko nepavyktų padaryti. Keista ir tai, kad rinkimuose neleista dalyvauti įvairiems visuomeniniams judėjimams, esą partijos bijo konkurencijos, nes dabar net partija pasivadinti yra gėda - politiniai dariniai krikštijami sąjungomis, sąjūdžiais.
"Klaipėdoje yra apie 200 įvairių judėjimų, nevyriausybinių organizacijų, kurios nepatenkintos, kaip jų atžvilgiu pasielgta. Tas Seimo sprendimas leisti dalyvauti nepartiniams pavieniams kandidatams yra pusėtinas. Galima net sąmokslą įžvelgti prieš nepartinius, kažkokią politinę diskriminaciją. Juk vieni nepartiniai balotiruojasi partijų sąrašuose, o kiti - savarankiškai. Skiriasi net mokesčiai tokiems kampanijų dalyviams", - dėstė S. Šiliauskas.
Trūksta pilietiškumo
Diskusijoje dalyvavusio dėstytojo, politiko Arvydo Cesiulio manymu, keisdami rinkimų sistemą mes eilinį kartą bandome kopijuoti Vakarų valstybių patirtį, tačiau iki tokio lygio dar nesame užaugę.
"Išsirinks žmonės nepartinį, o ką jis veiks toje taryboje? Kur programinės nuostatos? Vienas balsas bus kaip šauksmas tyruose. Suprantu, Seime gali ir vienas bent jau ginti savo apygardos rinkėjų interesus, o taryboje? Žinoma, bendruomenės valdžioje privalo turėti savo atstovus, bet ne ideologiniu partiniu atžvilgiu, o grynai ūkiniu - kad degtų gatvėse šviesos, būtų tvarkoma aplinka ir kita", - samprotavo jis.
S. Šiliauskas pastebėjo, kad visų pirma Lietuvos rinkėjai turėtų persirgti partijų nemylėjimo ir neapykantos joms liga.
"Aišku, pačios partijos prie tos ligos prisidėjo, kai politikai laksto iš vieno fronto į kitą. Ką čia ir kalbėti, diskredituoja save ir savo partijas. O pastarosios, prognozuoju, tais nepartiniais pasinaudos per rinkimus. Juk politinėmis jėgomis žmonės nusivylę, jie gali specialiai balsuoti prieš partijas rinkdamiesi nepartinius. Kita vertus, pastarųjų dalyvavimas rinkimuose gali priversti pasitempti ir pačias partijas, įnešti šviežio kraujo", - prognozavo jis.
Svarstydami apie situaciją, kai iš Klaipėdos yra užsiregistravę vos du nepartiniai kandidatai, diskusijos dalyviai pateikė tokią versiją: uostamiesčio gyventojai esą ir taip nutuokia, kad rinkimus vis viena laimės arba valdžioje bus vieni ar kiti liberalai, dėl to neva ir nėra prasmės balotiruotis.
"Bet tokia nuostata yra negera. Apskritai tas faktas, kad klaipėdiečiai labai vangiai dalyvauja rinkimuose, vertas susirūpinimo. Pas mus nėra tų mažų, iš apačios kylančių judėjimų - regiono, bendruomenės, gatvės lygio. Todėl nėra ir politinio aktyvumo. Dabar vyksta piketai, akcijos, bet mes viską tik neigiame. Nestatykime, griaukime, neleiskime. O kur siūlymai ką nors kurti, daryti?" - klausė A. Cesiulis.
Jam antrino ir S. Šiliauskas, kuris pripažino, kad visuomenė šiuo metu yra labai fragmentuota, esą net JAV, kuri laikoma pilietiškumo pavyzdžiu, vyksta tokie dalykai.
"Čia toks ydingas ratas - kiekviena nesėkminga pozityvi iniciatyva iš apačios skatina žmonių pasyvumą. Sąjūdžio laikai buvo tik vienkartinė pilietinė iniciatyva. O savivaldos lygiu kaip tik tie maži darbeliai viską ir lemia", - teigė S. Šiliauskas.
Įžvelgia protegavimą
Dar vienas debatų dalyvis verslininkas, politikas Antanas Bosas teigė, jog kalbėti apie nepartinius kandidatus arba įvairius visuomeninius judėjimus reikia atsargiai.
"Organizacija ar asmuo yra nepriklausomas nuo politikos tol, kol joje nedalyvauja. O rinkimai - jau politika. Kitas dalykas - visuomeninės organizacijos ar pavieniai asmenys neturi struktūros, komandos, tad nėra ir filtro. Partijos yra tas filtras, nes į rinkiminius sąrašus įtraukiami tik geriausieji, aktyviausi žmonės", - dėstė jis.
A. Bosas skeptiškai vertino nuomonę, kad nepartiniai esą neįsivels į skandalus.
"Įsivels, o jei ne - tai partijos įvels. O priklausymas partijai jau yra tam tikras drausmės rodiklis. Be to, labai daug nežinomųjų rinkėjams gali kilti ir dėl tų pačių savarankiškai save iškėlusių nepartinių kandidatų. Manote, už jų nestovės kokia nors politinė jėga? Aišku, kad stums prisidengiant nepartiškumu", - įžvalgas dėstė diskusijos dalyvis.
A. Cesiulis pritarė, kad rinkimuose gali dalyvauti tiesiog "žmonės iš gatvės", be programinių nuostatų, vizijos, "apsišaukėliai, melagiai, populistai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą