Tebeverda aistros dėl bendruomenių projektų

Tebeverda aistros dėl bendruomenių projektų

Šiomis dienomis Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) projektus pagal vietos veiklos grupės (VVG) „Pajūrio kraštas“ 2016–2023 m. veiklos plėtros strategiją („Leader“ programa) įteikusios kaimo bendruomenės neramiai laukia atsakymų dėl finansavimo. Nerimo ir įtampos bendruomenių aktyvistai pastaruoju metu patyrė nemažai.

Laukia milijonai

Šiemet bendruomenių projektus, parengtus pagal strategijos priemonę „Parama investicijoms į kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą“ pirmą kartą filtravo ir rajono politikai Taryboje, prieš tai – ir Nevyriausybinių organizacijų taryboje (NVO), kurioje bene daugiau nei trečdalis narių – politikai ir Savivaldybės tarnautojai. Teigiama, jog politikai turi teisę žinoti, kaip bus panaudojami rajono mokesčių mokėtojų pinigai, kuriais bus prisidedama prie NMA „palaimintų“ bendruomenių projektų. Gi bendruomenių atstovai kalba, kad laužomas pagrindinis „Leader“ programos principas – „iniciatyva iš apačios“, nes kaimuose dirbama savanoriškais pagrindais, teikiamos pačių gyventojų idėjos, kurių esą negalima žlugdyti. Pati VVG „Pajūrio kraštas“, kuruojanti projektus, dirba be naujai išrinktos valdybos, kurios darbas sustabdytas kilus teisiniams ginčams su keliais VVG nariais. Byla teisme nagrinėjama daugiau kaip tris mėnesius. Redakcijos žiniomis, eilinis Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdis paskirtas balandžio 5 d.

„Pajūrio krašto“ duomenimis, dar 2015 m. strategijos, kuriai buvo pritarta, dokumente yra numatytas Savivaldybės prisidėjimas prie strategijos įgyvendinimo – 323 tūkst. eurų. Iš viso pagal strategijos priemones kaimo bendruomenės galės panaudoti per 2,3 mln. eurų savo teritorijos gyvenimo kokybei gerinti pagal savo pačių poreikius.

Nuomonės išsiskyrė

Praėjusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pateikti svarstyti sprendimų projektai dėl 9 NVO tarybos peržiūrėtų bendruomenių projektų, išskyrus vieną, – parengtą priekuliškių religinės organizacijos. Projektai investiciniai – investuojama į Savivaldybės pastatus ar viešąsias erdves. Dar vienas projektas, parengtas „Karklės senbuvių“ bendruomenės, kuris prašo finansavimo pagal tą pačią programą – NVO posėdyje nebuvo svarstytas. Gal dėl to, kad šio projekto partneriai – Savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. Priminsime, kad NVO taryba politikams rekomendavo finansuoti tik 4 projektus iš 9.

Kad bendruomenių projektai – kietas riešutėlis, parodė tai, jog du Tarybos komitetai – Švietimo, kultūros ir sporto (pirmininkė Rasa Petrauskienė) ir Vietos ūkio ir kaimo reikalų (pirmininkė Regina Kernagienė) nuomonės nesuformavo, paliko spręsti Tarybai. Kiti du komitetai – Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos (pirmininkė Audronė Balnionienė) ir Ekonomikos ir biudžeto (pirmininkas Jonas Dromantas) bendruomenių finansavimo projektams sėkmės atveju pritarė prisidėti iš biudžeto iš viso beveik 200 tūkst. eurų suma. Iš jų vienam projektui skiriama 23,7 tūkst. eurų prisidėjimas, išskyrus asociaciją „Dauparų bendruomenė“, kuriai pagal jos projektą tenka mažiausiai – 9,4 tūkst. eurų.

Užsiminė apie „kreivą“ politiką

Karštos politikų diskusijos praėjusiame Tarybos posėdyje prasidėjo jau nuo pirmojo projekto. Aivaras Vasylius pasiūlė prisiminti „kreivą“ politiką, kai jau apie 2010 m. ryškėjo problemos dėl bendruomenių projektų. Vieni buvo finansuojami, kiti atmetami dėl nežinomų priežasčių. Ir anuomet, pasak A. Vasyliaus, pradėjus domėtis, buvę atsakyta, kad nesikištų ir negriautų puikiai veikiančios organizacijos VVG „Pajūrio kraštas“. Taip esą tąkart kartu kalbėję dabartinis Savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Karbauskas ir „Pajūrio krašto“ vadovė Raimonda Damulienė. „Dabar gi Tarybos valdančios daugumos atstovas platina raštus, kad ten kažkas negerai vyksta. Savivaldybė yra delegavusi tris savo atstovus į VVG valdybą, tai ką jie veikia? Dabar, kai Administracijos direktorius savo politiką, t. y. nesutarimą su VVG vadove bando perkelti į Tarybą, tai šiek tiek erzina“, – kalbėjo A. Vasylius. Jis taip pat pridūrė, kad mato ir nelygybę tarp bendruomenių: vienos turi sklypus, pastatus ir jau vykdo po antrą projektą, o, pavyzdžiui, Sendvario seniūnijoje, kurioje nelikę valstybinės žemės, bendruomenės negali vystyti jokios veiklos ir taip vėlgi iškreipiama konkurencija.

Prašė pinigų bažnyčios remontui

Vasarį NVO tarybos posėdyje buvo svarstoma Priekulės evangelikų liuteronų parapijos paraiška dėl bažnyčios – kultūros paveldo objekto – atnaujinimo, kurią pristatė parapijos pirmininkas Darius Mizgeris. Bendra projekto vertė – 118 tūkst. eurų. Tuomet kalbėta, kad parapija nėra tinkama pareiškėja, religinės paskirties pastatų remontas nėra tinkamos išlaidos, nes yra tradicinė religinė bendruomenė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų įstatymą. Tokių remontų rėmimo nenumato ir VVG „Pajūrio kraštas“ projektų finansavimo sąlygos, patvirtintos narių visuotiniame susirinkime. Posėdyje patarta projekto iniciatoriams kurti asociaciją, išsinuomoti patalpas ir vėl pretenduoti į finansavimą. D. Mizgeris patvirtino, kad šis procesas jau vyksta.

Tačiau prieš vasario pabaigoje įvykusį Savivaldybės tarybos posėdį politikams buvo išplatintas anoniminis raštas dėl VVG „Pajūrio kraštas“ veiklos, kuriame stebimasi, kodėl, be kita ko, tarp netinkamų finansuoti išlaidų atsidūrė religinės paskirties pastatų remontas.

„Aš esu tas iš valdančios daugumos, kuris išplatino raštą, nes nelygioje konkurencinėje kovoje religinės bendruomenės buvo išeliminuotos“, – prisipažino Tarybos narys Alfredas Šiaulys. Anot jo, tai padaryta dėl to, jog kultūros paveldo objektai gauna papildomus balus dėl NMA finansavimo. Evangelikų liuteronų parapijos yra mažos, jos neišgali pačios remontuoti bažnyčių, tad buvo vienintelė galimybė gauti lėšų per VVG, o ir Savivaldybei būtų nukritusi našta, teigė priekuliškis politikas. „O valdybos atstovų VVG mes kaip ir neturime: yra tik meras ir kažkokios mergaitės (!), jos nesprendžia jokių klausimų tenais, o pati valdyba teisme“, – pasisakymo pabaigoje rėžė A. Šiaulys. Beje, priekuliškio įvardintos „mergaitės“ yra Savivaldybės atstovės – Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova ir Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Inesa Gaudutytė VVG „Pajūrio kraštas“ 12 asmenų valdyboje.

Gynėsi skaidrumu?

Diskusijose dėl projektų taip pat dalyvavo Tarybos nariai Raimondas Simonavičius, Vaclovas Macijauskas, Nerijus Galvanauskas, Jonas Dromantas, Audronė Balnionienė. Pasak R. Simonavičiaus, ne viskas gerai dėl bendruomenių veiklos, kartais viešos lėšos tarsi tampa paskata kurti privačią gerovę ir tai atsispindi rajono laikraštyje per batuto, spausdinimo įrangos įsigijimo istorijas. N. Galvanauskas kvietė nedaryti politinės projektų atrankos, nesirinkti kriterijų pagal pažintis, o tvirtinti visas bendruomenių paraiškas, kurioms arbitrai bus tik VVG ir NMA. „Jauni daigeliai dygsta, neatimkim dotacijų, lai konkuruoja projektai tarpusavyje, juk nauda bus visiems – gražės aplinka“, – sakė J. Dromantas. V. Macijauskas užsiminė apie Savivaldybės anksčiau deleguotus į VVG Savivaldybės atstovus, kurie esą nesugebėjo dalyvauti tinkamai dėl savo nekompetencijos bei laiku neatsistatydino, todėl rezultatai – teismo sustabdyta nauja VVG valdyba. Meras Vaclovas Dačkauskas paragino balsuoti už visus 9 bendruomenių projektus, neišskiriant nė vieno, o finansuotas iš biudžeto bus tas, kuris laimės konkursą NMA. Daugumos balsais bendruomenių projektai buvo patvirtinti. Po balsavimo Administracijos direktorius S. Karbauskas įgėlė apie nekompetenciją kalbėjusiam politikui, kad jis tik vienas kompetentingas politikas Taryboje. Be kita ko, direktorius sakė neturįs jokių konfliktų su R. Damuliene, VVG „Pajūrio kraštas“ vadove, nei su kuo nors kitu, nes konfliktai būna tik su skaidrumu ar neskaidrumu. V. Macijauskas, A. Balnionienė pasidomėjo, ar direktorius turi teisę į „panegirikas“ ir repliką po Tarybos balsavimo, ir pavedė tai išsiaiškinti Juridiniam skyriui.

Balsavo lyg šachmatais

Balsuojant už bendruomenių projektus dėl galimų sąsajų su privačiais interesais nusišalino, išėjo iš salės du Tarybos nariai – Rasa Petrauskienė ir Egidijus Skarbalius. Dėl „Priekulės ainių“ projekto balsuojant nusišalino priekuliškė vicemerė Violeta Riaukienė. Balsavime dalyvavo iš viso 19 Tarybos narių, dėl „Priekulės ainių“ projekto – 18.

  • Už projektą „Medsėdžių uogų laboratorijos įkūrimas“ balsavo 13 narių, susilaikė 6: Viktoras Kura, R. Simonavičius, Dalija Šeporatienė, V. Riaukienė, Egidijus Preibys ir A. Šiaulys.
  • Už projektą „Dauparų veiklios erdvės“ balsavo 15 Tarybos narių, susilaikė 4: R. Simonavičius, D. Šeporaitienė, E. Preibys, A. Šiaulys.
  • „Priekulės ainių“ bendruomenės projektą „už“ palaikė visi politikai, išskyrus R. Simonavičių.
  • Birbinčių bendruomenės namų įkūrimą „palaimino“ 13 narių, susilaikė 5: And­rius Adomaitis, E. Preibys, A. Šiaulys, D. Šeporaitienė, R. Simonavičius, o V. Kura buvo prieš.
  • Už „Šaltupės“ bendruomenės projektą „Gubrės poilsio parko plėtra“ balsavo 14, susilaikė 5: V. Kura, V. Riaukienė, E. Preibys, A. Šiaulys ir R. Simonavičius.
  • Lankupių kaimo bendruomenės namų plėtros projektą palaikė 15 politikų, 4 susilaikė: V. Kura, R. Simonavičius, E. Preibys, A. Šiaulys.
  • Plikių bendruomenės narių įkūrimo projektas sulaukė 15 „už“, o 4 susilaikė: D. Šeporaitienė, A. Šiaulys, R. Simonavičius, E. Preibys.
  • Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės namų antro aukšto įrengimas gavo 16 „už“, susilaikė 3: V. Kura, R. Simonavičius, A. Šiaulys.
  • Klaipėdos rajono amatų centro projektas, pagal kurį planuojama pastatyti naują 80 kv. m pastatą, sulaukė 16 „už“, susilaikė 3: V. Kura, R. Simonavičius, A. Šiaulys.
  • Beje, už „Karklės senbuvių“ bendruomenės projektą su partneriais balsavo visi Tarybos nariai, prieš buvo tik R. Simonavičius.

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.