Verslo lūkesčiai dėl ateities: ne visi mato tamsius debesis

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį paskelbė, kad jos sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) mažėjo antrą mėnesį iš eilės - verslo lūkesčiai krito nuo 47,8 lapkritį iki 46,2 gruodį.

Vienas iš didžiausią įtaką tam padariusių veiksnių buvo artimiausio laikotarpio pramonės produkcijos gamybos prognozės, skelbia LPK. Anot konfederacijos, panašios nuotaikos vyrauja visoje euro zonoje.

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas mažėjo antrą mėnesį iš eilės.

„Visoje Europoje pramonės įmonių lūkesčiai dėl produkcijos apimčių gruodį krito iki žemiausio lygio per metus. Įmonės fiksavo mažiau eksporto užsakymų ir mažiau pirko atsargų, mažino darbuotojų skaičius. Krito ir reikšmingos Lietuvos pramonės produkcijos užsakovės - Vokietijos - pramonės lūkesčių indeksas. 

Darbuotojus atleidinėja jau ne tik automobilių pramonės įmonės Europos Sąjungoje, tačiau ir susijusių su automobilių pramone sektorių įmonės (padangų gamintojai, detalių gamintojai ir kt.), saulės modulių gamintojai. 

Šiuos metus Europos Sąjungos pramonei dar gali pabloginti ketinami įvesti importo į JAV muitai“, - LPK pranešime sako organizacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro „Vakarų ekspresui“ sakė, kad aiškesnės regiono verslo nuotaikos bus sausio pabaigoje, kai baigsis organizacijai priklausančių narių apklausa dėl lūkesčių.

„Apklausime savo narius, apibendrinsime informaciją, tada matysime“, - teigė ji.

Pasak V. Kažuro, didelių nusiskundimų iš rūmų narių kol kas negirdima, nors prastesnės nuotaikos jaučiamos transporto sektoriuje.

„Neapibrėžtumas jaučiamas, mes žinome, jog užsidarys kai kurios transporto paslaugų įmonės, tarp jų bus ir tokių, kurios veikia nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Nes sankcijos veikia ir, kaip įprasta Lietuvoje, veikia griežčiau nei kur nors kitur - bent taip sako verslas“, - kalbėjo V. Kažuro.

Ji pritaria, kad ateičiai reikšmingą įtaką gali daryti Vokietijos ekonomikos būklė.

„Daug kas priklausys nuo Vokietijos, o sprendžiant pagal iš ten gaunamą ekonominę informaciją, situacija ten tikrai liūdna ir lūkesčiai be galo žemi. Mums tai atsilieps, tai vienas iš pagrindinių mūsų partnerių“, - sakė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė.

Lėtai, bet aukštyn

Keturias SBA grupės baldų gamybos įmones Lietuvoje - tarp jų „Klaipėdos baldus“ ir „Šilutės baldus“ - vienijančios bendrovės „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė sako, jog LPK indeksas dėl lūkesčių - pernelyg bendras, o tuo metu baldų sektoriuje jaučiamas atsigavimas, nors ir ne greitas.

"Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas yra pernelyg apibendrinantis dydis, kuris parodo vyraujančią nuotaiką, tačiau neatspindi atskirų sektorių padėties. 

Šalies baldų gamybos sektorius šiuo metu jaučia atsigavimo tendenciją. Tačiau ji yra nuosaiki. Tam įtakos turi atsigaunanti paklausa globaliu mastu, kurią lemia dėl atpigusių žaliavų, didėjusio gamybos efektyvumo mažėjusios produkcijos kainos ir pozityvesnės vartotojų nuotaikos.

Prognozuojame, kad augimo laikotarpis ir toliau nebus staigus, nes kai kurios Europos ekonomikos, pavyzdžiui, Vokietija, yra sudėtingoje situacijoje dėl padėties automobilių pramonėje ir vartotojų lūkesčiai čia yra prastesni. 

Tačiau, nepaisant tokios padėties, matome, kad kai kurių mūsų naujų gaminių segmentuose pardavimų augimas siekia 30 proc. ir ši tendencija nuteikia pozityviai", - teigė ji “Vakarų ekspresui".

Anot J. Radzevičės, situaciją baldų pramonėje tiksliausiai matuoti pagamintos produkcijos kiekiu, kuris grupėje augo.

„Dabartinės situacijos vertinimas pinigine išraiška nebūtų visiškai tikslus, nes 2021-2022 metais produkcijos kainos kilo, o 2023 metais koregavosi žemyn. 

Tad geriausiai padėtį gamybos sektoriuje atspindi pagamintos produkcijos kiekis. O jis “SBA Home„ vienijamose baldų gamybos įmonėse pernai, palyginti su 2023 metais, išaugo 25 procentais“, - sako vadovė.

Pasak jos, gamybos augimas - geras ženklas Vakarų Lietuvai, nes jis reiškia naujų darbo vietų kūrimą.

„Tai yra gera žinia ne tik visos Lietuvos ekonomikai, bet ir Vakarų Lietuvai, nes čia veikia net 3 mūsų įmonės: “Inno Line“, “Klaipėdos baldai“ ir “Šilutės baldai“. Tad, augant gamybos apimtims, planuojame priimti bent keliasdešimt darbuotojų“, - teigia J. Radzevičė.

© VERTINIMAS. „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė sako, kad ne indeksas, o pagamintos produkcijos kiekis yra vertingesnis rodiklis. SBA nuotr.

Uoste irgi matomas augimas

Lietuvos jūrų krovinių kompanijos asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad šalies pramonė praėjusiais metais, palyginti su 2023-iaisiais, demonstravo gerėjančius rezultatus - tai rodo produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą.

„Pernai Lietuvos pramonės eksportas buvo gana nemažas ir augo, mus tai džiugina, nes situacija kaimyninėse šalyse yra šiek tiek kitokia, o Lietuva rodė gana gerą augimą“, - sakė V. Šileika.

„Baldų pramonė - labiau į Skandinavijos šalis, medienos pramonė, žemės ūkis su savo produkcija, trąšų gamintojai - ir “Lifosa“, ir “Achema“ dirba, chemijos pramonė, naftos perdirbimo gamykla, taip pat įmonės, įsikūrusios Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Geri jų rezultatai atsiliepė ir uosto veiklai“, - vardijo jis.

Preliminariais asociacijos duomenimis, 2024 metas Klaipėdos uoste perkrauta 36 mln. tonų krovinių - 10 proc. daugiau nei 2023 metais (32,7 mln. tonų). Birių krovinių padaugėjo kone penktadaliu - iki 11 mln. tonų (9,2 mln. tonų), o generalinių krovinių - apie 13 proc. daugiau, iki 18 mln. tonų (15,9 mln. tonų).

LJKKA teigimu, į Klaipėdos uostą pernai pavyko pritraukti dalį krovinių iš Latvijos.