Vakarų Lietuvos gamtoje dar yra ką saugoti

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, gausiausiai papildyta gamtos paveldo botaninių objektų grupė. Tai - ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai.

Tarp atsiradusiųjų sąraše yra ir įvairūs objektai Vakarų Lietuvoje. Kone garsiausias jų - atodangų grupei priskiriamas Olando kepurės skardis Karklės kaime (oficialiai tai yra Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos teritorijai priklausantis Kukuliškių miškas).

Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijoje pažymėtini keli rieduliai - Kalniškės akmuo (Kalniškės kaime) ir Lapiškės akmuo Žvelsėnų kaime (Minijos senslėnio valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje). Dovilų seniūnijoje - Šernų akmuo (Šernų miškas).

Saugotinais rieduliais gali pasigirti ir Kretingos rajonas. Dauguma įtrauktųjų į naująjį sąrašą akmenų yra Darbėnų seniūnijoje. Tai - akmuo "Būdelė" (Benaičių kaimas), akmuo "Daubos kūlis" (Naujosios Įpilties kaimas), akmuo "Laumės lova" (Auksūdžio kaimas), Pelėkių akmuo (Laukžemės kaimas). Taip pat - ir Salantų regioniniame parke (Minijos kraštovaizdžio draustinyje) esantis Sakuočių akmuo.

Trys rieduliai bus saugomi ir Plungės rajone - akmenys "Dievo stalas" ir "Galąstuvas" (abu - Žlibinų seniūnijos Plikių kaime), taip pat Ubagų kalno akmuo Plateliuose.

Tarp atodangų į naująjį sąrašą įtraukta Dyburių atodanga Plungės rajono Dyburių kaime (Salantų regioninis parkas, Minijos gamtinis rezervatas) ir Marių mergelio atodanga Neringoje, Kuršių nerijos nacionalinis parko Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje.

Hidrogeologinių gamtos paveldo objektų sąrašą papildė keturi šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke (Plungės rajonas) - Knygnešių šaltinis Vilkų kaime, Koiskalnio šaltinis Paburgės kaime, Pilelio šaltinis Paplatelės kaime ir Plokščių šaltinis Plokščiuose.

Geomorfologiniu gamtos paveldu tapo 8 kopos Kuršių nerijos nacionaliniame parke - Agilos kopa, Angių kalnas, Karvaičių kopa, Raganos kalnas, Skirpsto kopa, Urbo kalnas, Vecekrugo bei Vingio kopos, taip pat du kyšuliai - Lydumo ragas ir Naglių ragas. Toks pat statusas suteiktas ir Prarajos duobe vadinamai daubai Plungės rajono Babrungėnų kaime.

Į hidrografinių gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktos kelios salos ir pusiasaliai Platelių ežere (Auksalės pusiasalis, Gaidsalė, Kreiviškių pusiasalis, Briedsalė, Veršio, Pilies salos, Pliksalė, Šončelio sala, Ubagsalė), kaip ir Beržoro ežero sala bei dvi Ilgio ežero salos.

Na, o labiausiai pagausėjo botaninio gamtos paveldo. Klaipėdoje tokiu objektu pripažinta Storoji liepa, Klaipėdos rajone - Svencelės ąžuolas, Šernų ąžuolas ir Trakių vinkšna, Kretingos rajone - Plokščių ąžuolas, Salantų kaštonas, Sauserių ąžuolas, Tamožinės miško ąžuolas ir Tamožinės miško pušis, Vaineikupio ąžuolas.

Šiame sąraše - ir Laikrodinės ir Aukštasis ąžuolai, Mykolo Oginskio liepa bei Perkūno ąžuolas Plungės dvaro (M. Oginskio) parke, Platelių liepa, Platelių vinkšna bei Raganos uosis Plateliuose, Birškaus bukas Beržoro kaime, eglė "Boba" Stirbaičių kaime, Mingėlos ąžuolas Vieštovėnuose, Plokščių miško eglė, Stirbaičių ąžuolas.

Šilutės rajonas irgi turės saugotinų medžių. Nuo šiol tai bus Didžioji tuja Kintuose, Hermano Zudermano ąžuolas Žalgirių kaime, Jurgaičių ąžuolas Jurgaičių kaime ir Pagrynių ąžuolas pačioje Šilutėje.

INFORMACIJA

Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, šalyje yra 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.