Žydinti jūra - įvairių ligų šaltinis

Žydinti jūra - įvairių ligų šaltinis

Maudynės Baltijos jūroje tampa tarsi loterija. Arba vanduo būna toks šaltas, kad neįmanoma maudytis, arba vos tik jam sušilus pradeda daugintis dumbliai, paverčiantys jūrą žalia putra. Situacija gali tik blogėti, ypač tuo atveju, jei žmonės ir toliau naudos skalbimo miltelius, kuriuose gausu fosforo, o poilsiaudami paplūdimiuose patingės paieškoti tualeto.

Ilgasis savaitgalis lepino kaitra, todėl paplūdimiai poilsiautojų knibždėte knibždėjo. Deja, daugelis iš pajūrio grįžo nusivylę - atsigaivinti Baltijos jūros vandenyje nepavyko, mat šis nuo gausaus dumblių žydėjimo vietomis buvo virtęs žalia putra.

Šis reiškinys toks dažnas, kad aplinkosaugininkai jį vadina įprastu šiltų orų palydovu, tačiau jis nėra toks jau visiškai nekaltas. Pūvant žydintiems dumbliams dauginasi bakterijos, mažėja deguonies, dūsta žuvys, o poilsiautojus baido nemalonus kvapas ir galimybė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Sveikatos specialistai perspėja, kad maudynės tokiame vandenyje gali būti pavojingos sveikatai.

"Tiesiog tuo metu, kai žydi jūra, į gilesnius vandens sluoksnius nebeprasiskverbia ultravioletiniai saulės spinduliai, todėl ten kur kas ilgiau nei įprastai išlieka gyvybingos įvairios bakterijos, pavyzdžiui, vidurių šiltinės, choleros, dizenterijos, infekcinio hepatito. Todėl ypač nerekomenduojama bristi į tokį vandenį vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems odos ligomis", - patarė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistas Aurimas Petrauskas.

Tam, kad jūros vanduo pradėtų žydėti, reikia tik keleto faktorių - šilumos, ramesnio oro ir pakankamo kiekio biogeninių medžiagų. O šio "gėrio", pasak aplinkosaugininkų, jūroje yra prikaupta tiek, kad užteks ilgam. Kiek ilgai žydi jūros vanduo, priklauso nuo oro sąlygų. Jei nėra vėjo ir ilgai laikosi šilta temperatūra, žalias vanduo gali išsilaikyti gana ilgai. Tačiau pakanka, kad papūstų vėjas nuo kranto pusės, ir dumbliai nupučiami toliau į jūrą.

"Šie reiškiniai vyko ir vyks. Ir ne tik Lietuvos pakrantėse. Vienais metais Švedijos paplūdimiuose buvo susidaręs net 15 centimetrų storio žydinčių dumblių sluoksnis", - pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros jūrinių tyrimų departamento vadovas Algirdas Stankevičius.

Jo duomenimis, Klaipėdoje jūra gausiausiai žydi ties uosto vartais, nes pro čia įteka Kuršių marių vanduo. Tad esą pirmiausia šiuos nemalonius procesus pastebi Melnragės ir Girulių paplūdimių poilsiautojai.

A. Stankevičiaus manymu, situacija gali tik blogėti.

"Net ir tuo atveju, jei šiandien visi žmonės nustotų naudoti fosfatais prisodrintas skalbimo priemones ir reikalui prispyrus nebėgtų į jūrą, realius pokyčius pastebėtume gal tik po kelių dešimtmečių. JAV mokslininkai atliko tyrimą - į vieną ežerą neleido patekti jokiam užterštam vandeniui. Nepaisant to, vanduo jame žydėjo dar kelis dešimtmečius", - pasakojo A. Stankevičius.

Pasak jo, tam, kad vyktų biogeninis ciklas, pakanka nedidelio kiekio fosforo ir azoto junginių. O iš Nemuno ir Kuršių marių į jūrą šių medžiagų esą priteka itin daug.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl neatsakingos ūkininkų veiklos, didelė dalis fosforo atplaukia su buityje naudojamų cheminių preparatų upeliais iš individualių namų.

Mokslininkai pastebi, kad nuo 1980-ųjų dėl žmonių ūkinės veiklos azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Šiuo metu jūroje yra keturis kartus daugiau azoto ir aštuonis kartus daugiau fosforo, palyginus su 1900 m., o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje.

Lietuvoje nuo 2009 m. įgyvendinamas projektas "Šiuolaikinis vandens valdymas" (MOMENT). Jo dėka Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji mūsų šalyje vandens naudotojų bendrija, kurios vienas pagrindinių tikslų - gyventojų įtraukimas į visuomeninę veiklą siekiant sumažinti vandens telkinių taršą ir pagerinti Akmenos-Danės upės vandens kokybę. Interneto svetainėje www.akmena-dane.lt jau galima susipažinti su Akmenos-Danės upės baseino paviršinių vandens telkinių taršos sumažinimo priemonių programa, teikti pasiūlymus ir papildymus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder