Arūnas Tuma: Etika dėl pliusiuko

Arūnas Tuma: Etika dėl pliusiuko

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Vilniuje, kurios posėdyje dalyvavo tik keturi nariai, š. m. rugpjūčio 5 d. nusprendė, kad aš pažeidžiau Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nes 2019 m. rugsėjo 26 d. dalyvavau Savivaldybės tarybos posėdyje, kurio metu buvo priimami sprendimai dėl Klaipėdos miesto Atgimimo aikštės sutvarkymo.

Nei juoktis, nei verkti. Kategoriškai nesutinku su tokiu paviršutinišku sprendimu. Ir esu įsitikinęs, kad eidamas teismo keliu pasiekčiau, jog toks sprendimas būtų atšauktas.

Deja, puikiai žinau, kiek ilgai tęsiasi teismo procesai Lietuvoje, ypač kai privatus asmuo bylinėjasi su valstybinėmis institucijomis, kurios tokiems reikalams naudoja neišsenkamus mokesčių mokėtojų pinigus ir savo asmeniniais finansais neatsako.

Laiką ir kitus resursus, kuriuos skirčiau ilgam bylinėjimuisi, geriau panaudosiu savo miesto, verslo, šeimos gerovės kūrimui. Tačiau privalau pasidalinti savo mintimis apie tarnybinę etiką Lietuvoje, kuri dažnai vykdoma formaliai, tik dėl pliusiuko.

Dabar labai populiaru kurti įvairiausius burbulus. Baltijos valstybės tarpusavyje sukūrė kelionių burbulą, NBA krepšininkai saugodamiesi nuo viruso irgi žaidžia burbule.

Vyriausieji etikos sargai jau seniai gyvena savo sukurtame burbule, kur realaus gyvenimo apraiškų jau seniai nelikę, o sprendimai yra štampuojami, remiantis teorinėmis subjektyviomis interpretacijomis ir noru atrodyti gražiems ir pūkuotiems.

Pirmiausiai kyla natūralus klausimas, kodėl įvairius savivaldos sprendimus nagrinėja keleto žmonių komisija Vilniuje, kai kiekvienoje savivaldybėje veikia vietinė etikos komisija, kuri labiau išmano vietos specifiką ir gali ne formaliai, o realiai įsigilinti į kiekvieno klausimo esmę.

Taip atsitiko ir mano atveju. Klausimą nagrinėjusi sostinės komisija net nesiteikė atvažiuoti į Klaipėdą ir gyvai išsiaiškinti situaciją, o miesto Tarybos komisija atliko tik sekretoriaus vaidmenį, persiųsdama reikiamus dokumentus svarstyti.

Net šioje srityje nepasitikima savivalda ir jos bendruomene.

Todėl nieko nuostabaus, kad Vilniaus komisija, sėdėdama aukštame bokšte, net oficialiame sprendime remiasi "Google" žemėlapių programa ir konstatuoja, padarydama atradimą, kad rekonstruojamas viešbutis "Viktorija" nuo Atgimimo aikštės yra nutolęs apie 100 metrų.

Beje, komisijos subjektyviu įsitikinimu, 100 metrų yra arti ir galimai kelia interesų konfliktą.

O kuriame teisės akte nurodyta, kad 100 metrų yra arti? Ir kiek metrų yra jau toli? 200 ar 500 metrų?

Akivaizdu, kad VTEK, aiškindama atstumus, leidžiasi į subjektyvias interpretacijas, nes įstatymas tai nenumato.

Antra, stebina tai, kad klausimas nagrinėti pradėtas remiantis anoniminiu skundu, su kurio turiniu taip ir nebuvau supažindintas.

Labai primena gūdžius sovietinius laikus, kada KGB pasibelsdavo į duris ir išsiveždavo žmogų nežinoma kryptimi pagal gautą anoniminį skundą.

Jums spręsti, kiek yra etiška nagrinėti etikos klausimus remiantis anoniminiais skundikais.

Dar labiau neetiška yra tai, kad VTEK savo sprendime konstatuoja, kad "... visuomenei kilo pagrįstų abejonių dėl Sprendimo priėmimo nešališkumo, ką patvirtina komisijoje gautas skundas, kurio pagrindu ir buvo pradėtas tyrimas Arūno Tumos atžvilgiu".

Štai tokie reikalai, komisija sau leidžia vieną anoniminį skundą prilyginti visai visuomenei. Kaip galima taip manipuliuoti sąvokomis?

Dabar apie pačią esmę. Esu kaltinamas tuo, kad palaikiau sprendimą sutvarkyti Atgimimo aikštę ir jos prieigos teritorijas.

Požeminio parkavimo aikštelės įrengimas yra tik vienas iš aikštės sutvarkymo elementų.

Projekto metu bus pakeistos dangos, atnaujinti skvero želdiniai, inžineriniai tinklai, įrengtas apšvietimas, mažoji architektūra bei performuotos aikštės prieigų teritorijos.

Paprastai tariant, mieste atsiras labai patraukli viešoji erdvė, pritaikyta miesto gyventojų ir svečių šiuolaikiniams poreikiams.

Nė sekundės neabejojau ir nesiruošiu abejoti, kad tai yra visos miesto bendruomenės viešas interesas.

Kaip matyti iš VTEK rašto, kuris pasiekė mane, neabejoja tuo ir komisija.

Pripažindama, kad "...požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas yra aktualus 500 m spinduliu aplink ją esantiems subjektams ir konkrečiai įvardijo suinteresuotus asmenis:

Muzikinis teatras, atstatoma Šv. Jono bažnyčia, rekonstruojamas buvęs "Baltijos" kino teatras, parduodamas miesto Centrinis paštas, biurų pastatas Liepų gatvėje, Danės skvero viešoji erdvė ir kt., tarp jų - ir "Viktorija" viešbutis".

Akivaizdu, kad miesto centre kuriasi vis daugiau traukos objektų ir norint juos civilizuotai pasiekti yra reikalinga klaipėdiečių ir jų svečių poreikiams pritaikyta infrastruktūra.

Net ir senamiesčio patrauklumą gerokai padidintų po Atgimimo aikšte įrengta požeminė parkavimo aikštelė. Nereikia užmiršti, kad pastaraisiais metais labai daug klaipėdiečių išsikėlė gyventi į artimą užmiestį.

Jie kur kas dažniau aplankytų miesto centrą ir senamiestį, jeigu turėtų patogų privažiavimą ir galimybę ilgesniam laikui ramiai palikti automobilį.

Tokia infrastruktūra pirmiausiai reikalinga ne viešbučiams, teatrams, barams ar biurams, o žmonėms, kurie nori jaustis patogiai ir nesukti galvos, kur miesto centre palikti automobilį.

Tai ir yra esmė. Tai ir yra visų viešas interesas.

Labai gaila, kad riboto mąstymo burbule užsisklendusi komisija to nesuvokė.

Atgimimo aikštės sutvarkymo projektas neatsirado kažkur politiniuose užkulisiuose.

Jis yra įtrauktas į Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros planą, taip pat į Klaipėdos miesto integruotą teritorijų vystymo programą ir kaip priemonė įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės 2019-2021 metų strateginį veiklos planą.

VTEK keturi nariai siekė bet kokia kaina nutiesti tiltą tarp rekonstruojamo "Viktorijos" viešbučio ir Atgimimo aikštės požeminio parkingo.

Tam jie pasitelkė ne oficialius sprendimus ar sutartis, o niekuo neįpareigojančius UAB "Klaipėdos Viktorija" raštus miesto Savivaldybei apie bendrovės ketinimus paruošti požeminės parkavimo aikštelės po Atgimimo aikšte techninį projektą ir bendradarbiauti dėl šio projekto realizavimo.

Jeigu komisija siektų būti objektyvi, tai ji negalėtų ignoruoti oficialaus dokumento - 2012 m. techninio rekonstrukcijos projekto, pagal kurį 2014 m. liepos 16 d. buvo gautas statybos leidimas.

Laiškai Savivaldybei tampa kaltinimo pagrindu, o komisijai nepalankūs oficialūs dokumentai yra ignoruojami.

Šiame dokumente bendrovė yra įsipareigojusi savo lėšomis įrengti 21 automobilių stovėjimo vietą tie Puodžių gatve, 23 vietas S. Šimkaus gatvėje ir 77 - kitoje Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytoje vietoje.

Jokiu dokumentu Klaipėdos savivaldybė nėra nurodžiusi, kad tos vietos turi būti Atgimimo aikštės parkinge, todėl, jau žiūrint tik teisine prasme, VTEK sprendimas dėl interesų konflikto neturi jokio formalaus pagrindo.

Darydami tokius sprendimus, save gerbiantys teisininkai turėtų vadovautis oficialiais sprendimais ir dokumentais, o ne prielaidomis.

Tokie etikos sargų verdiktai yra skirti viešiesiems ryšiams, kurie dar apauginami sąmokslo teorijomis, kad nedorėlis pažeidėjas naudodamasis tarnybine padėtimi norėjo sau gero.

Nesiruošiu dalyvauti neaiškių anonimų ir dėl pliusiuko dirbančių etikos sargų primestuose svetimuose žaidimuose.

Žinau tik viena - kad visas parkavimo vietas, kurias įsipareigojome įrengti, įrengsime iš savo kišenės ir perduosime miestui, nepretenduodami nė į vieną svetimą eurą, o priešingai, padovanodami miestui papildomą gerovę.

Ir jokie Vilniaus komisijos sprendimai nepakeis mano nusistatymo kurti gražesnę, modernesnę ir patogesnę žmonėms Klaipėdą.

Arūnas TUMA, Klaipėdos miesto tarybos narys

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder