Tai, kad galimybė lietuvių tautai išsakyti savo nuomonę referendumu yra nepriimtina ir nenaudinga šiandieninei valdančiajai daugumai tik dar kartą parodė trečiadienio Referendumo įstatymo pakeitimo projekto sumenkinimas ir atmetimas Seime.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų pareiškimai, kad įstatymo pataisos, numatančios termino, reikiamo parašų rinkimui dėl referendumo, pailginimą nuo 3 mėnesių iki pusės metų, yra ne pilietiškumo skatinimas, o tik populistiniai svaičiojimai – visų pirma turėtų įžeisti ne ką kitą, o eilinį pilietį, kuris Lietuvos konservatorių tėra vertinamas kaip savo nuomonės negalintis turėti ir, tuo labiau, neturintis teisės jos išreikšti nereikšmingas subjektas.
[CITATA]
Valdantiesiems nepriimtinos pasirodė pilietinį aktyvumą skatinančios iniciatyvos, siekiančios numatyti ilgesnį laikotarpį, per kurį piliečiai turėtų galimybę surinkti parašus ir taip išreikšti savo valią vienu ar kitu valstybės valdymo klausimu.
Kodėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovams referendumas, kaip aukščiausia demokratijos išraiška, ir kitos pilietinio aktyvumo iniciatyvos yra tokios nepriimtinos?
Gal todėl, kad jie mūsų visuomenę laiko nesugebančia mąstyti, suvokti situacijos ir, tuo labiau, priimti jai pačiai svarbių sprendimų? O gal todėl, kad bijo, jog suteikus daugiau įtakos svertų piliečiams, bus užkirstas kelias savų interesų įgyvendinimui. Juk neleidžiant visuomenei išreikšti nuomonės jokiais šiandien svarbiais klausimais – pradedant energetikos ir baigiant švietimo – daug paprasčiau ir toliau vykdyti savotišką tautos genocidą, kai nepatenkinti, neturėdami galimybės priimti sprendimų, galiausiai ima ir išvažiuoja svetur, o kiti, tyliai sukandę dantis, atidavę paskutinius pinigus už brangstančią šilumą, tiesiog vegetuoja neturėdami vilties, ką nors pakeisti.
Jau seniai svarstau apie logišką sprendimą sumažinti referendumui surengti būtinų dalyvių skaičių. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1992-ųjų metų, kai buvo priimta LR Konstitucija, Lietuvoje gyveno daugiau nei 3,706 mln. gyventojų. Per bemaž 20 metų šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 13 procentų.
Įvertinus vien nuogą statistiką, atsižvelgiant į faktinius gyventojų Lietuvoje pokyčius, natūralu, kad referendumui paskelbti būtinų 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, skaičių reikėtų sumažinti iki 260 tūkst. Tiesiog gryna matematika. Tačiau atsižvelgiant į faktus, kad daugybė Lietuvos piliečių dirba kitose ES šalyse, o mūsų šalyje nuo nepriklausomybės yra įvykęs vos vienas referendumas dėl stojimo į ES, kuris visokeriopai buvo skatinamas tiek žiniasklaidos, tiek prekybininkų, - šis skaičius yra per didelis.
Manau, norint tautą išjudinti iš nusivylimo ir abejingumo miego, siekiant piliečius įtraukti į valstybės valdymą, kad jie ne tik norėtų, bet ir turėtų realias sąlygas inicijuoti ir priimti sprendimus, šį skaičių reikėtų mažinti bent iki 250 tūkst. O gal ir dar daugiau.
Demokratinėje visuomenėje politiniams sprendimams įtakos turi turėti piliečių valia. Kur kitur žmonės gali ją išreikšti, jei ne balsuodami referendume? Galbūt jau pats laikas priimti pataisas, leidžiančias referendumą paversti ne tik įrašu Konstitucijoje, bet realiai funkcionuojančiu Lietuvos demokratinės visuomenės elementu! Tik ar tą įmanoma įgyvendinti, kol priimami sprendimai priklauso nuo tokių pokyčių visiškai netrokštančių konservatorių?
Evaldas Lementauskas
LR Seimo narys,
LR Seimo Žmogaus teisių komiteto narys
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą