Mobili tauta

Panašiai atsitiko ir Klaipėdoje remontui uždarius Pilies tiltą.

Vieni, galima sakyti, pabėgo. Tiksliau, tiesiog pasirinko aplinkinius maršrutus ir, supratę, kad nieko nepakeis, kantriai ėmė savyje formuoti naujus važiavimo per miestą įpročius.

Antri nusprendė kovoti - ėmė šturmuoti eismui draudžiamą Tiltų gatvę. Važiuoja ja įžūliai, nebijodami nei pagaliau atsitokėjusių ir čia pradėjusių budėti policijos ekipažų, nei vaizdo kamerų, fiksuojančių jų automobilio numerius.

Treti pasielgė labai lietuviškai - apsiverkė ir verkia iki šiol. Skundžiasi, koks neteisingas pasaulis, kokia bloga valdžia (išrinkta jų pačių), kokie lėti Pilies tiltą remontuojantys kelininkai. Ieško sąmokslų teorijų ir jas randa - pavyzdžiui, kad Pilies tilto remontą sugalvojo transportininkų kuklusklanas (KKT), pasipelnysiantis išaugus autobusų keleivių srautams. Apsižliumbė ir verslininkai - esą dabar į senamiestį, kurio, beje, niekas neuždarė, niekas nebeatvažiuos. Lyg anksčiau čia atvažiuodavo nesuskaičiuojami srautai...

Trečiosios - verksnių - kategorijos atstovų yra dauguma. Kodėl tokia išvada? Suprantama, stovėdamas prie gatvės ir stebėdamas vairuotojus sunkiai suvoksi, kas vyksta jų galvose. Tiesiog pasitelkite pagalbon beveik be klaidų veikiantį šiuolaikinės visuomenės nuomonės ir kolektyvinės sąmonės diagnostikos instrumentą - komentarus internete.

Prisivertęs juos paskaityti supranti, kad nacionaliniai Lietuvos vairavimo ypatumai, kurių pagrindinis postulatas byloja: "Įvažiuok automobiliu vidun į savo butą/namą/biurą/parduotuvę/kavinę, jei tik gali", niekur nedingo. Jie gajūs, kaip ir tada, kai žemdirbių tauta nuo obuolmušio traukiamo vežimo persėdo į motorais traukiamus vežimus.

Kai tik lietuvis pardavė savo bėrį ir nusipirko "Audi 100", jis staiga suprato esantis neįgalus - negali palikti savo mašinos už 100 metrų ir įveikti tą atstumą vieną aistringą naktį mamos ir tėvo sumeistruotomis kojomis.

Jis suprato, kad yra labai užimtas ir nebeturi nė 10 laisvų minučių. Tiek laiko sėdint eilėje stovinčiame arba lėtai judančiame automobilyje jam pasidarė pasaulio pabaiga. Ištinka įniršio priepuoliai. Pasireiškia klaiki klaustrofobija. (Beje, visada knietėjo sužinoti, kur mūsų žmogus deda tas 10 minučių, jei po darbo namo grįžta nepastovėjęs kamštyje? Tik nesakykite, kad lipant kitiems per galvas sutaupytą laiką išnaudoja televizoriaus žiūrėjimui. Nenoriu tikėti. Aš, nors ir gerai užsimaskavęs, bet vis dėlto humanistas...)

Taigi, kai lietuvis savo širmį iškeitė į nudrožtą "golfą", jis suprato esantis kovotojas ("Išeini į gatvę kaip į bokso ringą", - dar 1993-iaisiais, kai arkliai Lietuvoje buvo masiškai keičiami į bulkas/silkes/golfus/bemvus, konstatavo SEL'as) - negalima nieko praleisti į priekį, atvirkščiai, reikia užlįsti pačiam, posūkius rodyti šiukštu, nes taip priešui atskleisi savo planus. Iki sankryžos, net jei ten dega raudona šviesa, privaloma minti visu greičiu - maža kas gali atsitikti, jei važiuosi lėtai. Automobilį reikia pastatyti taip, kad kitam neliktų vietos - tai 8-asis savigynos būdas.

Ir dar jis suprato esantis turtingas. Na, taip, nesustodamas burnoja, kokie pašlemėkai yra tie, kurie didina kuro kainas, bet jokiu gyvu nė valandai - net jei reikia į parduotuvę - nepaliks stovėti vienišo savo automobilio ir nepasinaudos visuomeniniu transportu (ir nepaisant to, kad į darbą ir atgal važinėdamas autobusu per mėnesį jis sutaupytų mažiausiai 300 litų). Turtingam lietuviui autobusas - ne lygis.

Žodžiu, nuo tų pirmykščių arklių pardavinėjimo ir Marijampolės automobilių turgaus šturmavimo su doleriais kišenėse laikų nepasikeitė niekas. Mes netapome kantresni, ir 5 ar 10 minučių, kurių dabar papildomai prireikia įveikti Klaipėdą naudojantis Mokyklos gatvės tiltu, mums yra aukso vertės - nuo jų priklauso visos planetos likimas. Mes netapome neturtingesni - vis dar turime pinigų benzinui užuot už vargingus 2,20 Lt pirkę autobuso bilietėlį. Mes tebesame kovotojai - mums reikia trumpiausio maršruto. Per Biržos tiltą ir senamiestį.

Koks moralas šitoje pasakėčioje? Velniai žino. Susigalvokite patys. Jei tik atrasite 10 sumautų laisvų minučių, sutaupytų spjovus į viską ir miestą pervažiavus Tiltų gatve.

P. S. Šių eilučių pasirodymas neapmokėtas iš Klaipėdos savivaldybės ar "Klaipėdos keleivinio transporto" sąskaitos, jo autorius turi du asmeninius automobilius (tiesa, vieną - automatas, benzinas/dujos - nori parduoti, tel. 8 611 59406), taip pat turi dviratį ir už ilgametes asmenines santaupas įsigytą KKT elektroninį bilietą).