Ša, inteligente!

Komentaras

Ministras pirmininkas nesiliauja stebinęs. Komentuodamas žinias apie itin didelius atlyginimus gaunančius mokslinių įstaigų vadovus, jis apeliuoja į jų padorumą.

"Aiškinsimės situaciją. Labai keista, kad mūsų aukščiausia inteligentija taip pat nesusivaldo labai didelių atlyginimų pagundoms, juo labiau suprasdami, kokie yra jų kolegų atlyginimai", - Gedimino Kirkilo žodžius cituoja žiniasklaida. "Lietuvos žiniose" teigiama, kad kai kurių mokslo institutų vadovų algos tapo didesnės už premjero ir prezidento.

Nemanau, kad premjero ir prezidento algos yra kokybinis rodiklis, pagal kurį visuomenė turėtų matuoti biudžetininkų uždarbį. Tačiau, regis, tai žiniasklaidos vartotojams daro patį didžiausią įspūdį. Sovietmečio tvaike sunku orientuotis: instituto vadovo alga, tarkime, - 19 tūkst. Lt, o instituto darbuotojų atlyginimų vidurkis - 2 tūkst. Lt. Ar tai vidurkis turėtų būti aukštesnis, ar vadovo alga mažesnė?

O ponas Kirkilas šaukiasi "padorumo, supratimo ir socialinio solidarumo". Jis arba neiššokęs iš naivumo sauskelnių, arba tokiomis priemonėmis siekia populiarumo tarp visuomenės liumpenų.

Viena vertus, lyg ir turėtų intuityviai nujausti, kad vadinamieji mokslo įstaigų lobistai ne iš padorumo ir socialinio solidarumo daug metų mindė valdiškų įstaigų slenksčius, pirmų pirmučiausiai galvodami ne apie savo įstaigų jaunesniuosius mokslo bendradarbius. Jeigu toks motyvas būtų buvęs, mokslo įstaigų vadovai būtų seniausiai pasirūpinę savo bent jau pavaldinių protu sukurtos produkcijos autorinės nuosavybės problemomis.

Tačiau kita vertus, ar dera premjero - politikos kuluarų liūto, intrigų meistro - reputacija ir jo apeliacijos į "aukščiausios inteligentijos" moralę... Kažkas čia ne taip. O gal kaip tik čia ir slypi esminė problema? Premjeras linksniuoja "inteligentijos" sąvoką. Vakaruose mūsiškai suprantama reikšme ji beveik nevartojama. Dar mažiau tenai žinoma, kas yra "inteligentas". Pamėginkite kur nors Kalifornijos Silikono slėnyje paklausti, ar ten dirbantys žmonės laiko save inteligentais - geriausiu atveju priversite juos susimąstyti, kas tai per velniava.

Inteligentijos sąvoką derėtų apibrėžti, kitaip nesuprasime su kuo gi kalbasi ministras pirmininkas. Jeigu su dangum - tam visuomenėje yra kelių konfesijų dvasininkai. Jeigu matuojasi valstybės moralės autoriteto rūbą - lyg ir per anksti.

Tuo tarpu tikrieji politikos liūtai teturi vienintelį kelią - imtis skausmingų reformų. Lietuva turi daugiausiai blogai aprūpintų ir pigiai apmokamų policininkų Europoje, skaičiuojant vidutiniškai vienam šalies gyventojui. Lietuva užima vieną pirmaujančiųjų vietų ES pagal gydytojų skaičių vienam gyventojui. Lietuva turi daugiausiai Europoje valstybės lėšomis finansuojamų aukštųjų mokyklų ir jose besimokančių studentų vienam gyventojui. Problema - ant padėklo: policininkai bėga iš darbo, jauni gydytojai ir perspektyviausi medikai - į užsienį, o stipriausių vidurinių mokyklų abiturientai net nežiūri į lietuviškas aukštąsias mokyklas, jeigu iš tikrųjų ketina studijuoti, o ne įgyti diplomą.

Galima net neabejoti, kad nuo sovietmečio nereformuota lietuviškojo mokslo sistema sėkmingai praris tiek pinigų, kiek jai bus paskirta. Iš valstybės biudžeto, iš ES struktūrinių fondų. Gal kada nors galėsime didžiuotis ir brangiausiu pasaulyje mokslu. Anot sovietų fiziko Levo Arcimovičiaus, "mokslas yra geriausias būdas patenkinti nuosavą žingeidumą už valstybės pinigus". Klausimas: ar iš sovietmečio atėjusi mokslo nomenklatūra, dabar pasivadinusi "mokslo organizacijomis", įvaldžiusi lobizmo meną dar tebeturi bent kruopelytę žingeidumo? Randasi tuo vis labiau abejojančių. Apie mokslą kalba visi, kas netingi. Tie, kurie mėgina sutelkti dėmesį į mokslo sistemos efektyvumą, jos atitikimą ne sovietinės nostalgijos standartams, o šių laikų poreikiams yra aiški nomenklatūros ujama mažuma.

Visgi mūsų Vyriausybei mokslo nomenklatūros algos - gera šalto dušo porcija prieš įsibėgėjant paskelbtai aukštojo mokslo reformai. Niekas geriau už premjerą nežino, kas yra tikrieji reformos iniciatoriai ir kokie jos tikslai. Jeigu reformą kuria tie patys "mokslo visuomenei" (o tiksliau jos nomenklatūrai) atstovaujantys lobistai, galima nesunkiai nuspėti, kuo ji baigsis. Mokslas bus mokamas, o jo kokybė dar labiau kris.

Kol kas į klausimą, ar kartu su mokamomis studijomis į gerąją pusę keisis ir studijų kokybė, Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė sako, jog "ir viena, ir kita vyks lygiagrečiai". Nesant konkurencijos išpūsto aukštųjų mokyklų tinklo viduje, perspektyvų sau nematys ne tik gabiausi abiturientai, bet ir potencialūs jauni dėstytojai. Užtat aukštojo mokslo nomenklatūra savo algomis jau po truputį ims lygiuotis į vidutinio lygio aukštąsias mokyklas Europoje.

Anądien viename nacionalinių laikraščių pastebėjau vienos prestižinės užsienio kompanijos atstovybės Lietuvoje skelbimą, kuriame buvo siūlomas gerai apmokamas darbas ir aukštos pareigos. Smulkiu šriftu surinktoje pastaboje buvo prašoma nesikreipti tiems pretendentams, kurie įgijo aukštojo mokslo baigimo pažymėjimą bene labiausiai šiuo metu žiniasklaidoje besireklamuojančioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Įtariu, jog tokių pastabų rasis vis daugiau, tačiau tokia natūrali atranka kainuos brangiau.

Tikrų mokslininkų yra labai nedaug. Mokslininkais besidedančių - didi dauguma. Tačiau būtent juos visi ėmė vadinti mokslininkais. Tose šalyse, kuriose nėra arklių, arkliais imta vadinti asilus.

Rytas STASELIS

Bakhauddinas Mukhammadas Naqshbandis Bukharajis, 14 amžiaus musulmonų teologas ir filosofas