Ar Klaipėda turi centrą?

Kiekvienu laikotarpiu mieste savas žymes stengėsi palikti čia gyvenusių tautų atstovai. Šių žymių daugiausiai reikėtų ieškoti senamiestyje. Bet ir čia iki šiol išlikę autentiški pastatai yra tik mažos dalelytės viso to, kas vyko Klaipėdoje iki XX a. vidurio. Smarkiai miesto veidą, ypač dalį senamiesčio, pakeitęs sovietmetis. Miestas buvo išskaidytas į atskirus mikrorajonus, o vadinamasis miesto centras (senamiestis) palaipsniui nyko ir tebenyksta iki šiol neturėdamas aiškaus simbolio ir paskirties.

Sakysite, kad tai absoliuti klaida. Juk Klaipėda nuo seniausių laikų turi aiškų miesto centrą, kurio širdyje grakščiai stovi miestiečių ir miesto svečių gerbiama bei mylima miesto puošmena Taravos Anikės skulptūra. Jos pašonėje mielai įsikuria įvairių miesto švenčių metu rengiami koncertai, festivaliai. Už Anikės nugaros - rekonstruojamas miesto kultūros židinys Dramos teatras. Tik Hitleriui nepatiko Taravos Anikės užnugaris, tad teko ją pašalinti.

Tačiau 2005 m. buvo pateiktas akibrokštas šiai numylėtai miesto centrinei aikštei. Nustatyta, kad tikslus geografinis miesto centras yra šalia Trinyčių tvenkinio esantis parkas, ir šią vietą spėta įprasminti pastačius skulptūrą "Žydėjimas". Ši naujiena tuomet buvo netikėta ne tik miesto merui, bet ir daugeliui klaipėdiečių, kurių ne vienas dar turėtų gerai paieškoti šio geografinio centro.

Be to, neretai miestas pasirenka visiškai kitas "centrines" vietas minėti tam tikras, tarkime, Nepriklausomybės šventes vasario-kovo mėnesiais. Tuomet miestiečiai renkasi Atgimimo aikštėje, kurioje siaučiant Nepriklausomybės vėjams sovietiniai šarvuočiai saugojo Lenino paminklą. Dabar gi, tik minint šias šventes Atgimimo aikštė yra ne tik paskubomis gražinama miesto komunalininkų, valančių sniegą ar šiukšles, bet ir pastatomi laikini stovai, skirti iškelti trispalvėms.

Įprastu metu Atgimimo aikštė tėra blausus šešėlis šalia neseniai iškilusių dviejų gigantiškų pastatų, kurie aikštę užgožia ne tik savo dydžiu, bet ir simbolika, žyminčia Klaipėdos ir Dangės upės vardus.

Turime ir trečiąjį mūsų miesto centrinės vietos variantą, kurį dėl praktiškų paskatų renkasi dažnas miestietis ar netgi atvykėlis. Tai - naujai kuriamas prekybinis-verslo-gyvenamasis kvartalas, esantis tarp Taikos pr. ir Minijos g., kurias kerta Agluonos ir Dubysos gatvės. Šiame Dubysos kvartale galime rasti tris didžiuosius prekybos, verslo centrus, kitas prekyvietes. Čia taip pat lizdus suka naujasis Gandrališkių kvartalas, kurio vystytojai užsibrėžė tikslą pastatyti ne tik ne vieną dangų rėžiantį aukštybinį gyvenamąjį pastatą, bet ir, anot sklandančių gandų, savo kaimynystėn privilioti miesto meriją ar kitas valstybines institucijas.

Atsitiktinumas tai ar ne, tačiau visiškai neseniai buvo mestas dar vienas akibrokštas. Kovo 26 d. vakare organizuotos Žemės valandos akcijos metu, kai simboliškai vienai valandai buvo užgesintos šviesos centrinėse Lietuvos miestų aikštėse, menamas dabartinis Klaipėdos centras švytėjo lygiai taip pat, kaip ir įprastą vakarą. Tik "Akropolio" prekybos ir pramogų centras prisidėjo prie akcijos ir simboliškai prigesino automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimą. Kodėl būtent šis prekybos centras, bet ne, tarkim, mūsų mylima Taravos Anikės ar Atgimimo aikštės?

Žvelgiant iš kitų Lietuvos miestų perspektyvos, miesto centras nuo seniausių istorinių laikų kūrėsi senamiesčio šerdyje: Vilniaus centrine dalimi visų suvokiama šalia arkikatedros esanti aikštė, Kaunas didžiuojasi Rotušės aikšte, Šiauliai turi Prisikėlimo aikštę, kuri nuolat po truputį tvarkoma ir prikeliama naujam gyvenimui, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų centrinių dalių. Tuo metu Klaipėdos centras paklysta daugybės miesto skverų gausoje, kad ir kaip būtų bandoma atgaivinti senamiestį, nuo kurio prasideda kiekvieno miesto istorija.

Panašu, jog uostamiestis, plaukdamas laisvu stiliumi, labiau linkęs pabrėžti moderniąją miesto pusę su naujomis betono ir stiklo konstrukcijomis, užuot šią duoklę atidavę senajai miesto daliai. Kyla klausimai: ar visa tai yra neramios miesto istorijos pasekmės, ar dar vienas iš bruožų, priskiriamų pasaulio uostamiesčiams? Ar vis dėlto tai tik pereinamasis laikotarpis ir palaipsniui viskas bus išspręsta?