Pastaruoju metu, kai Lietuovoje daugėja Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB), pastebiu ne tik gerų permainų, bet ir ydingų apraiškų. Valdybų pirmininkais išrinktieji inžinieriai, elektrikai, santechnikai, vairuotojai ir kitų sričių specialistai neretai pasijunta tarsi tapę stambių verslo bendrovių vadovais, valdančiais šimtus samdomų pavaldinių. Jie net nesistengia įsigilinti į pagrindinę DNSB įstatymo nuostatą, jog bendrijos pirmininkas yra ne ypatinga persona.
Pirmininkas yra bendrijos narių – butų savininkų (mokesčių mokėtojų) deleguotas, o vaizdžiau tariant, jų lėšomis samdytas darbuotojas, kuriam bendrijos susirinkime patikėta tvarkyti namo ūkinius ir finansinius reikalus. Su valdybos narių pagalba puoselėti ir gražinti jų bendro naudojimo turtą.
Naujieji vadovai savo veikloje spręsdami įvairius klausimus „priskaldo nemažai malkų“. Prasilenkia su įstatymais ir įstatais. Todėl manau, kad pradedančius, renkamus bendrijų administratorius, namų bendrijos turėtų pirmiausia pasiųsti į valdymo pradžiamokslio kursus, kad jie įgytų svarbiausių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo, raštvedybos, dokumentų tvarkymo žinių, kad jie perskaitytų internete nors keletą nemokamų Lietuvos Respublikos būsto rūmų skelbiamų rekomendacijų.
Juk ne paslaptis, kad dalis pirmininkų net nesuvokia, kad bet kokiam sprendimui būtinas teisinis pagrindas, kad valdybos posėdžių sprendimai negali prasilenkti su teisinės hierarchijos principais, prasidedančiais nuo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Darbo kodekso, DNSB įstatymo, bendrijos narių susirinkimo reikalavimų, o tik tada, kai jie nesikerta su sveika nuovoka, gali būti tvirtinami posėdžiuose valdybos narių balsų dauguma. Tik ne atvirkščiai.
Tik tokie valdybų nutarimai, pirmininkų įsakymai bus sėkmingai taikomi praktikoje, nesukels teisinių kolizijų.
Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą