Euro karštinė

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Euro karštinė

Beveik nebūna dienos, kad kuris nors "Vakarų ekspreso" skaitytojas nepraneštų apie brangstančias prekes - maisto, pramonines. Ponia Irena, susiruošusi nusipirkti naujų šukų ir dantų šepetuko, apstulbo, "atsirėmusi" į etiketes su kainomis: "Elementariausias dantų šepetukas, ne koks vibruojantis ar besilankstančiu koteliu, jau įkainotas beveik dvidešimčia litų, panašiai kainuoja ir paprasčiausios plastmasės šukos", - dūsavo ji. Skaitytojai informuoja ir apie jau gerokai pabrangusius - litu, puse pieno pakelius, grietinės indelius, duonos pakuotes: "Prekybininkai, nelaukdami kontrolinių komisijų darbo pradžios, jau iš anksto kelia kainas ruošdamiesi euro įvedimui", - klostė savo nerimą skaitytojai. Bet ir be jų pranešimų kiekvienas, pirkdamas įprastines kasdienes prekes, įsitikinam - "kas adyna vis navyna": po 20-50 ct maisto kainos šliaužia vis aukštyn. Taigi, kai toji kainų priežiūros komisija pradės darbą, ji to kontroliavimo "darbo" tikrai nebeturės. Iki rugsėjo-spalio gamintojai ir prekybininkai jau bus pilnai pasiruošę. Tik mes liksim išsižioję su nepakitusiomis, o dažnai ir dėl įvairių priežasčių sumenkėjusiomis pajamomis.

Našlių pensijos

Kai šiemet pavasarį besilankydama Izraelyje sužinojau apie kasmėnesines išmokas našliams, dažnu atveju siekiančias 1200-2500 dolerių, nebežinojau, kaip reaguoti: džiaugtis dėl žydų ir žydžių gyvenimo lygio ar verkti dėl lietuvių našlių "bagotumo", kai našlio pensija - 70-80 Lt. Na, ir visai praskydau, sužinojusi apie lietuvės, palaidojusios sutuoktinį vokietį, skaudaus praradimo kompensavimą - 5 000 eurų per mėnesį... Tai tos lietuviškos "kompensacijos", praradus sutuoktinį, man pasirodė tiesiog pasityčiojimas.

Kelionės

Visą laiką kartoju: kiekviena kelionė, netgi pėsčiomis nuo Miško kvartalo iki Melnragės, mus kuo nors praturtina. Ir visą laiką skatinu pati save ir aplinkinius - važiuok, eik, pajusk, pauostyk, pačiupinėk, paragauk. Labai pasidžiaugiau, kai klasės draugė, neseniai palaidojusi sutuoktinį, nesibrauna į savo vaikų šeimas su pamokymais ar tiesiog reikalaudama dėmesio. Ji keliauja - per Panemunės pilis, susirengė net į Saaremų salas. Ir tokia laiminga - kiek pamatė, kiek kelionėse draugų įgijo. Koks senjoras, skaitydamas šias eilutes, karčiai nusišieps: juk tos kelionės kainuoja. Taip - ne dykai. Mano klasės draugės pensija nedidelė, bet keliauti su gidu ji sukrapšto 50-150 Lt. Žiūrint, kokios apimties kelionė. Tarkim, Panemunės pilis galima apvažiuoti per dieną, o galima ir su nakvyne - dviem dienoms. Žinoma, bus ir kelionių kainų ryškus skirtumas.
Vasara kol kas nelabai kokia. Bet būtent tokia labai palanki kelionėms. Eikime, važiuokime, dairykimės. Kol kojos dar neša, akys mato, o ausys girdi...

GRAŽINA [email protected]