Darbų įkarštis ir įnagiai
Rašytojas Juozas Erlickas kaip visuomet pateikė taiklų pastebėjimą: "Prie savo namo prikaliau lentelę: "Čia gyvena Erlickas." Naktį atsliūkino Šimašius ir nuplėšė. Jam mat kai kurie mano kūriniai įtartinos vertės... Susirenku įrankius ir laukiu nakties. Man įtartini kai kurie merijos, ministerijų, Seimo sprendimai. Lentos ten didelės, darbo bus daug." Na, pakikenam, bet vis dėlto humore tiesos yra.
Baltijos kelio jubiliejui artėjant
"Vakarų ekspreso" skaitytoja ponia Bronislava, pasak jos, mūsų laikraštį skaitanti nuo pirmos dienos, dažnai ir prenumeruojanti, prisipažino: "Kai neužsiprenumeruoju, rytais net galvą skauda, kol nenubėgu nusipirkti."
Bet ne dėl to ji norėjo pasidalinti mintimis. Prieš trisdešimt metų ji laikė savo pareiga susikabinti rankomis Baltijos kelyje: "Kompanijos paieškos užtruko, nes draugai ir pažįstami, turintys automobilius, paklausti, ar į įgulą priimtų mudu su vyru, atsakydami nuliūdindavo, - įgula jau suformuota. Bet vis dėlto į vieną įgulą dar tilpome. Ir taip džiaugėmės riedėdami Pasvalio link.
Daugelis automobilių buvo pasidabinę plevėsuojančiomis trispalvėmis. Ir visai nesvarbu, kad patekome į spūstis. Bet jose nebuvo jokių barnių ar įsiūčio, kaip dažnai pasitaiko dabar. Taigi, aną dieną dėl svarbių reikalų teko kviesti taksi, su kuriuo įkliuvome į spūstį. Na, Klaipėdoje tos spūstys dar nėra tokios kaip Vilniuje. Bet mačiau, - taksistas nervinosi.
Paklausiau, ar važiavo į Baltijos kelią, ar nervinosi įklimpęs? "Aš ne koks glušas būti avinu minioje. Niekada nedalyvauju ir nedalyvausiu visokiose politikų akcijose ir atrakcijose. Mumis tik pasinaudoja siekti asmeninių tikslų", - maždaug tokio turinio mintis išbeldė. Nepuoliau jo moralizuoti, klostyti savo gyvenimo tiesų.
Manau, jis dėl to kiek nustebo, nes patylėjęs keletą minučių pareiškė: "Bet gyvename tikrai geriau nei prieš trisdešimt metų", - taikiai sakė. Ir mes pajudėjome iš spūsties kamščio. Kai atvažiavome, kur man reikėjo, jis dar rado reikalą paaiškinti: "Mano sūnūs dabar visai gerai įsikūrę su šeimomis svečioje šalyje. Tas Baltijos kelias nebuvo šiaip akcija."
Nesu bėgikė po visokius mitingus ir piketus. Tačiau kai manau, jog mano dalyvavimas, tegul be plakatų su užrašais, yra būtinas, einu. Paskutiniu metu labai pasigendu miestelėnų balso dėl kertamų medžių, niokojamo miesto žaliojo drabužio. Turėjau galimybių pasidairyti Europoje. Kaip sužavėjo miestų erdvėse puoselėjami ir prižiūrimi šimtamečiai medžiai. Skirtingai nuo mūsų platumų, kai bet kokiais būdais stengiamasi jais atsikratyti ir prisodinti atseit miestui tinkančių žemaūgių.
Nesuprantu tokios pozicijos. Nei grožio, nei naudos, nei paunksmės", - bėrė mintis p. Bronislava. Ji dar pasiūlė Baltijos keliukais apjuosti kertamus plotus. "Tikrai tokiuose keliukuose dalyvaučiau", - patikino ji. Ką gi, - belieka paklausti, ar Klaipėdoje visai nunyko kadaise tokie aktyvūs buvę žalieji?
8 argumentai senatvės naudai...
Daugelis iš mūsų negailime laiko, pastangų nei pinigų tam, kad jaustumėmės ir atrodytume kuo jaunesni, o štai britų leidinio "Huffington Post" žurnalistė Mišel Kombs (Michelle Combs) su skaitytojais pasidalijo savo įžvalgomis, kodėl jai patinka senti...
"Laikas mus keičia, ir aš priėjau prie išvados, kad lengviau priimti pokyčius nei su jais kovoti. Aš jau per sena, kad
1. ...tylėčiau, kai matau ir jaučiu neteisybę. Anksčiau dažniausiai tai darydavau, kad apginčiau arba palaikyčiau kitus. Bet ne save. Dabar su tuo baigta. Kai su manimi elgiasi blogai - aš aršiai ginuosi;
2. ... nerimaučiau dėl to, kaip atrodau kitų akimis. Jeigu kavinėje mane supa elegantiškos damos su šaliais, tarp kurių atrodau kaip benamė, mano patiekalas dėl to skonio nekeičia.
3. ... drausčiau sau malonumus. Ar tai būtų Lady Gaga, ar bulvariniai detektyvai, ar televizijos šou, - aš jau nesigėdiju to, kad jie man patinka.
4. ... avėčiau nepatogius batus. Nė už ką. Dar daugiau: man nerūpi, ar kojinės, kurias mūviu, su jais nesipjauna;
5. ... atsiprašinėčiau dėl netvarkos namuose. Mano namai nesutvarkyti, nes nejaučiu noro jų tvarkyti būtent dabar;
6. ... kaupčiau šlamštą. Atvirkščiai: mano tikslas - atsikratyti bent pusės to, ką su vyru esame prikaupę. Jei pavyks - ir daugiau;
7. ... švaistyčiau laiką nemaloniems žmonėms. Anksčiau pietų pertraukas praleisdavau su kolegomis, su kuriais manęs nesieja bendri interesai. Vieną dieną, klausydamasi jų piktų diskusijų apie darbą ir politiką, savęs paklausiau: "Ką aš čia veikiu?" Daugiau neverčiu savęs būti tarp nemalonių asmenų. Gyvenimas tam per trumpas;
8. ... ieškočiau gero kiekviename žmoguje. Labai giliai pakapsčius, gero turbūt galima atrasti ir paskutiniame niekše. Bet kodėl turiu tai daryti? Jeigu kas nors nusprendė elgtis nepakenčiamai, tegu. Aš nebejaučiu pareigos būtinai atrasti ką nors patrauklaus tame nepakenčiamame elgesyje. Aš tenoriu ramiai ir greitai praeiti pro šalį."
O jūs? Kokius nešulius nusimetėte metams bėgant?
GRAŽINA
Rašyti komentarą