Gražinos skiltis

Dyvų dyvai

Ponia Vanda, gyvenanti Priekulėje, Klaipėdos g. 13-ajame name, buvo priblokšta atsiųstos sąskaitos, pagal kurią ji turinti sumokėti už esą suvartotą 51 kubinį metrą vandens: "Visą gyvenimą mes naudojamės šulinio vandeniu, kurį į butus pumpuoja siurblys. Nors mums tiesė vamzdžius, tačiau sklendė neatverta ir mes toliau naudojame šulinio vandenį. Tad bendrovė, kuri atsiuntė sąskaitą, absoliučiai nieko dėta. Iš jos nesame gavę net arbatinio šaukštelio vandens. Ir staiga - aš turiu mokėti už 51 kubinį metrą vandens?" - negali atsistebėti Vanda.

Šunų vardynas

Ponios Nijolės dukrelės vardas - Adelė. Ji buvo priblokšta, kai pamatė skelbimą su simpatiška kalyte, kurios vardas - irgi... Adelė. "Ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai šunims suteikiami žmonių vardai. Įsivaizduokit, kad po kambarį laksto šunėkas Jonas, grandine pririštas kieme loja Petras, o jam pritaria kalė Onutė. Na, jeigu atsibodo sargiai, margiai, juk tiek yra animacinių filmukų herojų - šunų - vardų, kuriuos galima "nusavinti". Pagaliau galima ir patiems vardų sugalvoti, nesikėsinant į žmoniškąjį vardyną", - mano Nijolė.

Čia ir ten

Per Vėlines yra tekę keliauti per Europą. Smalsiai dairėmės pro autobuso langus - gal pamatysime, kaip tomis dienomis atrodo kapai Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje? Ir nepastebėjome jokių ženklų. Tik kai įvažiavome į Lenkiją, matėme panašius plevenančių liepsnelių vaizdus, kaip ir Lietuvoje. Gal tik dviejų tautų - lietuvių bei lenkų - žmonės ir teturi tokią tradiciją? Pasinaudojusi proga, kad viena pažįstama dabar yra Škotijoje, pasiteiravau, kaip mirusiųjų pagerbimo dienos atrodo Didžiojoje Britanijoje?
"Čia Vėlinės labiau panašios į Naujųjų metų sutikimą - gatvėse daug žmonių, ypač paauglių, su karnavaliniais kostiumais; fejerverkai - įspūdingesni nei Lietuvoje pasitinkant Naujuosius. Kai anglams pasakojau apie mirusiųjų pagerbimo tradicijas Lietuvoje, šie gūžčiojo pečiais, nesuprasdami, ko į tas kapines trankytis ir žvakeles degioti", - pasakojo ji.

Nieko panašaus į mūsiškes tradicijas nepastebėjo ir bičiulė, dabar gyvenanti Paryžiaus priemiestyje: "Tradiciškai Prancūzija - katalikiška šalis. Bet juk joje dabar daugybė žmonių, atvykusių iš kitų kultūrų ir tradicijų valstybių. Specialiai užsukau į vienas kapines. Jos buvo tamsut tamsutėlės", - teigė bičiulė.