Gražinos skiltis

Gražinos skiltis

Šis bei tas apie šunis

"Knyga apie San Mikelę" autorius Akselis Miuntė buvo įsitikinęs, kad šunis, kaip ir žmones, reikia mylėti. "Tik šunį suprasti ir pamilti lengviau negu žmogų. Niekuomet nepamirškite, kad kiekvieno šuns galvosena skirtinga. Pavyzdžiui, guvus protas, žibantis mitriose foksterjero akyse, atspindi visai kitokį mąstymo procesą negu nedrumsčiama išmintis, šviečianti ramiose senbernaro ar seno aviganio akyse. Šuns gudrumas minimas net priežodžiuose, bet būna visokių gudrumo laipsnių, ir vos tik šunytis praplėšia akis, jau galima apie tai spręsti. Pasitaiko ir kvailų šunų, bet kur kas rečiau negu žmonių. Apskritai suprasti šunį ir išmokti skaityti jo mintis visai nesunku. Šuo negali apsimesti, negali apgauti ir pameluoti, nes nemoka kalbėti", - rašė jis savo autobiografinėje knygoje, pažerdamas visą sukauptą žinių apie šunis arsenalą.
A. Miuntės išmintį cituoju todėl, kad aną dieną paskambinusi ponia Vilma siūlė Anglijoje ir Vokietijoje nusižiūrėtą idėją: "Juk žinome, kaip šeimose augantys vaikai zyzia nupirkti šuniuką. Tik, kai jis namuose atsiranda, ne kiekvienam vaikui patinka atlikti pareigas šuniuką vedžioti į lauką. Ypač jei lyja, sninga, kai speigas ar karštis. Šuniukui reikia ir dantukus pakrapštyti, ir jį apkirpti, net nagus apkarpyti. Žodžiu, norint turėti augintinį, reikia atlikti ir tam tikras pareigas, ne vien tik su juo žaisti. Ir vaikas, aistringai troškęs turėti šuniuką, nuo jo nusigręžia. Anglijoje ir Vokietijoje tėvai nepuola kaip akis išdegę tenkinti savo atžalėlių norų. Daugelis šeimų pirmiausia nueina į šunų prieglaudas ir tariasi, kad jų vaikai paglobotų šunelius, suprastų, kad jiems reikalinga priežiūra ir meilė. Ir, jeigu pamato, kad jų vaikams nėra našta pareigos, iš prieglaudos pasiima globotą šunį. Arba tiesiog ryžtasi savo atžaloms jį nupirkti. Todėl aš siūlau ir pas mus Klaipėdoje taikyti tokią praktiką - ir šunų prieglaudai bus gerai turėti talkininkų, ir vaikai, išvedžiodami šunis, juos šukuodami ir prižiūrėdami supras, kad mylėti šuniuką - tai ne tik žaisti su juo", - siūlė Vilma. Savanoriauti šunų prieglaudoje pasišauna jau nemažai Klaipėdos paauglių. Bet gal jų dar per maža? Tad klaipėdiečių šeimos, turinčios nuolat šuniukų prašančių atžalėlių, galėtų pasinaudoti pasiūlymu pasidairyti šunų prieglaudoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder