Gražinos skiltis

Nuoširdieji žemaičiai

Kai lietuvių autorių knygos apie gyvenimą užsieniuose buvo dar labai retos, sostinės knygyne stovėjau ilgiausioje eilėje nusipirkti Vilniaus universiteto dėstytojo Laimono Tapino, kuris kelias disciplinas dėstė ir mums, būsimiesiems žurnalistams, knygą "Tuštybių mugė". Joje - apie Paryžių, apie Kanus. Šiandien jau daug esu užmiršusi, tačiau vienas epizodas tarsi gero filmo atraiža yra išlikęs: kaip L. Tapinas po kelerių metų stažuotės Prancūzijoje buvo atpratęs rūpintis durų varstymu. Paprastai Prancūzijoje einantis priekyje paslaugiai jas palaikydavo, o einantis paskui jį vėliau darydavo tą patį. Parskridusiam namolio patvirtinimas, kad jis jau iš tiesų parsirado gimtinėn, buvo gumbas kaktoje, nes einantis priekyje durų neprilaikė... Sakysite - smulkmena. Bet sutikite, kad iš smulkmenų ir klijuojasi mūsų gyvenimai.
Klaipėdietė, kuriai įlipti ir išlipti iš autobuso kasdien darosi vis sunkiau ir sunkiau, apsipylė ašaromis, kai paslaugus jaunikaitis, pastebėjęs jos pastangas, atkišo rankas padėti įlipti į autobusą. Visą kelią ji jaunuoliui gal dešimt kartų dėkojo. Už paprastą žmogišką gestą, kuris, regis, turėtų būti gyvenimo norma. Bet taip, deja, nėra. Užtat rašome didžiausias padėkas už grąžintą piniginę, už valdiškoje įstaigoje parodytą dėmesį tavo problemai, už šypseną, už užuojautos žodį. Ir daugybę kitų mūsų gyvenimo "smulkmenų". Nes jos, deja, tiesiog nebėra natūrali norma.
Todėl nė kiek nenustebau, kai klaipėdietis ponas Valerijus prašė padėkoti žmonėms, gyvenantiems tarp Plungės ir Vėžaičių. Jis tebebuvo išsigandęs po patirto šoko šio kelio ruože. Grįždamas po ilgos kelionės jis buvo taip pavargęs, kad prie vairo užmigo. "Numušęs" apsauginį kelkraščio skydą jo automobilis, pervažavęs pievą, įlėkė į upę.
"Beregint buvau apspistas žmonių, kurie pirmiausiai rūpinosi, ar man kas nenutiko. O paskui neprašomi tie patys žemaičiai atvarė traktorių automobiliui ištraukti, su keliamuoju kranu prisistatė ir šiukšlių vežėjas, kuo galėdami padėjo ir kiti žmonės. Esu nuoširdžiai visiems dėkingas. Buvau tiesiog apstulbęs, kai padėję išsikabaroti kratė galvas, kai siūliau atsilyginti", - pasakojo p. Valerijus.