Rugsėjo pirmą dieną...
...su puokštėmis gėlių, žygiuoja pionieriai mokyklos takeliu. Tai - eilutės iš mano kartos mokinukų dainelės, kurią traukdavome savo dar nesusiformavusiais balseliais, visai negalvodami nei apie esmę, nei apie prasmę. Rugsėjo 1-osios dienos puokštės, užtvindančios Klaipėdos gatves, o ir visą Lietuvą, išliko. Pionierių - nė kvapo. Bet ne apie juos kalba. Aš niekaip nesuprantu, kodėl Rugsėjo 1-oji vis nepaskelbiama visuotine švente? Man gaila tų tėvų ir mamų, kurie dėl pirmokėlių ar abiturientų lydėjimo į mokyklas, - juk tai dideli įvykiai šeimai, o kartais ir visai giminei - turi maldauti darbdavių, kad išleistų iš darbo bent porai valandų. Išleis-neišleis - čia jau kita kalba. Ir taip kiekvienais metais. Kasmet mūsų seimūnai vis kokia nors proga "prirašo" dar kokią šventę. Dažnai tiktai visai nedideliai visuomenės daliai. O Rugsėjo 1-oji - išties visų šventė, nes mokyklas lankyti pradeda ir tikintys, ir netikintys, pačių įvairiausių tautybių, kultūrinių ir nacionalinių tradicijų Lietuvos gyventojų vaikai. Ir tėvams su "apeigose" dalyvavusiomis atžalomis norėtųsi užsukti kokią užeigą sukirsti ledų porcijos, torto gabalėlį pakramsnoti. Bet... reikia lėkti darban. Pedagogai per vasarą bent kiek pailsi. Tegul jiems Rugsėjo 1-oji būna šventiška, tačiau darbo diena. O visiems kitiems tegul būna šventės diena. Ir gal tada ji taptų ne tik mokslo metų pradžios, bet ir šeimų šventė.
Na, man taip atrodo. Bet gal būt aš klystu? Rašykite, skambinkite - ką manote?
Beje, nors praėjo šimtas metų, kai baigiau mokyklą, kasmet širdis suvirpa išgirdus varpelių tilindžiavimus. Varpeliai skamba jau ne man. Bet vis taip pat jaudina, nes primena tas dienas, kai tau viskas prieš akis, kai tu taip skubėjai būti suaugęs, savarankiškas. Ir dabar su didele nostalgija galvoju apie šiuolaikinės jaunosios kartos galimybes. Žinoma, gaila, kad vis daugiau jaunuomenės apleidžia Lietuvą. Bet šiandieninė karta turi galimybę rinktis - čia ar ten, siekti mokslo ar tenkintis padienio darbininko kur nors Dubline ar Balbieriškyje dalia. Čia jau kieno ir kokie siekiai. Ir labai žaviuosi ta jaunuomenės dalimi, kuri, tikrai žinodama, ko ir kaip gyvenime trokšta, to ir pasiekia. Ir neaiškinkit man apie mokslo kaštus. Turiu pavyzdžių, kai be niekieno paramos lietuvaičiai ir lietuvaitės baigia mokslus pačiuose prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose ir kopia pasirinktos profesijos karjeros laiptais.
Su Rugsėjo 1-ąja, mokytojai ir moksleiviai, profesoriai ir studentai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą