Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.
Kai pradedame krenkšti ir kosėti
Jau krenkščia ir pursloja mano kolegos, kaimynai laksto į vaistines "proškių" peršalimo ligomis susirgusiems darželinukams. Užtat labai apsidžiaugiau skaitytojos Juzefos atsiųstu laiškeliu, kuriame atradau žiupsnį išminties, pažertos Filomenos Taunytės, apie paprasčiausios druskos gydomąsias savybes. Tarp kurių - ir peršalimo ligos, ir radikulitai, paūmėjantys rudenį.
Mūsų organizmas pats druskos pasigaminti negali, tad per dieną jos reikėtų suvartoti vieną arbatinį šaukštelį. Kelias ar keliolika dienų negaunant druskos nieko neatsitiks. Ilgiau negaunant, pradės kristi svoris, pablogės judesių koordinacija, susilpnės raumenys, kamuos mieguistumas, nes mūsų organizme sutriks druskų ir rūgščių pusiausvyra.
Druskos valgyti šaukštais nereikia. Jos pakankamai yra juodoje duonoje ir kituose produktuose.
Skaudančiai gerklei padės stiklinė šiltos žaliosios arbatos, į kurią dedame šaukštelį druskos, sodos, obuolių acto arba citrinos sulčių. Galima įlašinti keletą lašų jodo tinktūros. Skalaujama keletą kartų per dieną. Druska veiks kaip kava, jeigu atsiradus mieguistumui pačiulpsime žiupsnelį jos ir nurysime. Tokia pati procedūra pagelbės sutrikus virškinimui. Druską galima naudoti viduriams laisvinti. Iš ryto nevalgius reikėtų išgerti stiklinę šilto pieno, per pusę atskiesto šiltu vandeniu. Gėrime reikėtų ištirpinti šaukštelį druskos. Jeigu tai nepadėtų, po poros valandų patariama pakartoti. Tokios procedūros nepatinka ir mūsų organizme apsigyvenusioms kirmėlėms. O apsinuodijus maistu, reikėtų gerti porą stiklinių pasūdyto vandens ir išsivemti.
Druska, iš žarnyno pašalindama gleives, padeda gydyti obstrukcinį bronchitą ir net bronchinę astmą. Druskos tvarsčiai padeda skaudant galvai ir susirgus sloga. Kelis kartus sulenktą marlę, pamirkytą silpname druskos ir acto skiedinyje, geriausia visai nakčiai uždėti ant skaudamos vietos. Sergant plaučių ligomis, tvarstį reikėtų dėti ant susirgimo židinio, geriausia iš nugaros pusės.
Jei padidėjęs kraujospūdis, kurį neretai sukelia inkstų ligos, druskos tvarstį reikėtų dėti iš nugaros pusės inkstų srityje. Nervų, medžiagų apykaitos ligos, hipertonija ir radikulitas gydomi druskos voniomis. Į 35-38 laipsnių temperatūros vonią dedama pusantro kilogramo druskos. Gydomasi kas antrą dieną. Procedūros trukmė - dvidešimt minučių. Į vonią su druska galima dėti ir vaistažolių.
Druskos vonelės kojoms tinka vyresnio amžiaus ar be patogumų gyvenantiems žmonėms. Penkiolika minučių prieš miegą pamirkome kojas karštame druskos tirpale, paskui jas perliejame šaltu vandeniu. Sustiprinsime imunitetą, sumažinsime kojų prakaitavimą, pagerinsime miegą.
Štai taip. Būkim sveiki ir nečiaudintys.
Kada Dievas pradės mus bandyti turtu?
Pasak neseniai Lietuvoje viešėjusio švedų sociologo, filosofo Aleksanderio Bardo, euro zonos krizė tesanti tik internetinės krizės simptomas. Ir tai jis iliustruoja tokiais argumentais: paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Skandinavija, Baltijos šalys, Vokietija ir Olandija investavo į interneto ryšį. Tuo metu Italija, Ispanija ir Graikija tai ignoravo. Taigi dabar matome, kad Pietų šalims tai pradeda atsirūgti, nes jos negaminančios nieko, ko šiuo metu reikia pasauliui. Ir pabrėžė, kad pasaulis dar nežino, kaip toli Baltijos šalys yra pažengusios. Pagal A. Bardą, tos šalys, kurios dabar investuoja į interneto ryšį, elgiasi taip pat, kaip valstybės, prieš porą šimtmečių masiškai tiesusios geležinkelius. Kas tai darė? JAV, Japonija ir Vakarų Europa. Anot sociologo, jos šiandien esančios ir turtingiausios.
Negi Lietuvai tai "gresia"? Garbės žodis, nustebau. Taip, iš tiesų auga kompiuteriškai raštinga karta. Bet labai abejoju, kad Lietuvoje jau esti styvų džobsų ar "Google" kūrėjų tipo žmonių. Antra vertus, niekada negali žinoti, kam ir kur, kaip Niutonui, ant galvos obuolys nukris.
Labai norėčiau, kad A. Bardo prognozės išsipildytų, nors trikdo jo pareiškimai, kad esą pasaulis dar nežinąs, kaip toli Baltijos valstybės pažengusios. Vertindama mūsų kasdienybę, kažkaip tos pažangos lyg ir nepastebiu.
Bet galbūt reikia lyginti su kuo nors. Kai beveik prieš 20 metų turėjau galimybę lyginti Lietuvą ir Daniją, žinoma, aikčiojau ir stebėjausi pastarosios naudai. O po kokių dvejų trejų metų pastebėjau, kad dėl ko rankomis plojau Danijoje aptikusi, ko neturėjome mes, jau viskas buvo ir Lietuvoje. Gaila, kad taip nenutiko ir socialinių garantijų srityje net po 20 metų...
Taigi, labai nekantriai lauksiu, kada Dievas turtu pradės bandyti Lietuvą...
GRAŽINA [email protected]

Rašyti komentarą