Gražinos skiltis

Prakilniausios žmogaus jėgos

Prasidedant kiekvienam naujam ciklui, šiuo atveju - naujiems metams - dažnas bandome filosofiškai vertinti praeitį, vienokias ar kitokias ateities galimybes. Nūnai esame tiesiog skandinami gyvenimo išminties pačios įvairiausios literatūros lavinose. Ir kaip nusiviliame jose nerandą nieko nauja. Ir nusprendžiau užuot ko linkėjusi Jums, ištikimieji skaitytojai, atkreipti dėmesį į Vydūną, "pasirinkusį uždavinį nešti į tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas". Tegul kai kurie jo teiginiai, atrodytų, primityvokai skamba, bet iš to "primityvo" daugelis filosofijų šakų, įpakuotų į blizgučius, mums brangiai tiesiogine prasme brukamos.

Apie žmogaus esmę

Žiūrint į žmogų kaip į kūną, jo kilmė bus tame, kame šaknija visa tai, kas auga. Žiūrint į jį kaip į dvasią - sielą, jo kilmė tegali būti visumos dvasingumas.
Žmonijos byrėjimas gimsta iš to, kad žmonės kreipiasi visiškai nuo dvasinės visumos šalies į materialų gyvenimą ir į savo geidulių sūkurį.
Žmogus tegali gimti iš žmoniškumo. Jis pareina iš sąmonybės srities. Jis yra pirm viso dvasia. Ir tuo jis stovi viršum visų kitų gyvių eilės. Ir sulig ta jo vieta jam pasidaro gyvenimo uždavinys.
Visas pasaulis yra mums pirmiausia mūsų sąmonėj, mūsų dvasioj. Ir iš čia mes jį keliame prieš save. Mes jį kuriame... Žmoguje veikia kūrimo galios...
Žmonės apie visokius dalykus žino, bet nieko apie save, apie gyvastį, apie gyvasties gelmes. Žmogus turi savyje viską: dangų, žemę ir pragarą.

Apie sveikatą

Sveikata ir yra ta būsena, kuri kuriama žmogaus esmės, kada ji yra lemiančios reikšmės jo asmenybei.
Nuodugnus išgijimas vyksta iš vidaus, iš dvasios-sielos pusės.
Gydymo jėgos yra įvairios sąmoningumo galios žmoguje, kurių tarpe turi vyrauti žmoniškumo pradas.
Joks gyvis neserga tiek, kiek žmogus. Jo ligų priežastis pareina iš to, kad per daug valgo ir geria.
Jau kūno atžvilgiu žmogus pats turi visa ką daryti, jeib jis sveikas augtų. Neturi jį lepinti, bet ir ne varginti. Visaip reikia būt saikiu, santūringu.
Žmogaus kūno mitime yra trys dalykai, kuriais žmogus turėtų rūpintis. Maisto suteikimas kūnui. Maisto suvartojimas kūne. Nebereikalingo išmetimas.
Kūno gyvenimas palaikomas žmoniškosios dvasios-sielos, bet iš aplinkos - augmenijos.

Apie tautą

Bet tos tautos teišliks, kurios rūpinsis žmogaus galiomis, auginimu tikrosios žmogaus didybės.
Melas - didžiausias mūsų dvasios silpnintojas.
Tikro tautos žmogaus didžiausias rūpestis yra būti teisingam ir siekti aukščiausio žmogiškumo.
O mes, rodos, su savo išradimais, su visokiomis priemonėmis ir įvairiais įrankiais labai esame toli parėję, bet su savo sąžiningumu atgal pasilikę.
Mūsų tauta tegali išlikti, kad viršų jos gyvenime turės dvasios jėgos ir kad jomis daugiau tikėsime negu materinėmis galiomis.
Vieningumas visų tautų žmonių - viena pirmųjų tautos didingumo sąlygų.